Genomas

Genomas – organizmo genetinė medžiaga, užkoduota DNR (kai kurių virusų – RNR). Ląstelei dalijantis (mitozė), kiekviena dukterinių ląstelių įprastai gauna identišką genomo kopiją. Mutacijos, kurių metu genomo seka (dažniausiai nežymiai) pasikeičia, ląstelės gyvenimo ciklo mastu nėra dažnas reiškinys.

Pavaizduotos 46 chromosomos sudaro diploidinį žmogaus vyro genomą. Mitochondrinė chromosoma nepavaizduota.

Į genomą įeina baltymus koduojantys genai, tik RNR koduojančios sekos (pavyzdžui, tRNR), įvairios reguliuojančios sekos ir nemažai sekų, kurios arba neturi aiškios funkcijos, arba ji nežinoma. Genome aptinkama ir nebeveikiančių, evoliucijoje prarastų genų liekanų (pseudogenų). Pavyzdžiui, žmogus tebeturi nebeveikiančio vitamino C sintezės geno liekanas.^[1] Eukariotuose dauguma genomo DNR saugoma ląstelės branduolyje, tačiau DNR bei genus turi taip pat ir mitochondrijos bei chloroplastai.

Žmogaus genomas, arba, kitaip tariant, DNR, koduoja milijardą (${\displaystyle 10^{9}}$) bitų informacijos.^[2]

Šaltiniai

1. De Tullio, M. C. (2010) The Mystery of Vitamin C. Nature Education 3(9):48
2. http://www.stanford.edu/group/brainsinsilicon/learning.html Archyvuota kopija 2007-07-14 iš Wayback Machine projekto.