Naujagimis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Naujagimis – nuo gimimo momento iki mėnesio (4 savaičių) žmogus vadinamas naujagimiu, po to mažylis oficialiai tampa kūdikiu.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Kadangi naujagimis pirmąsias valandas patiria didelį stresą – labiausiai jį ramina mamos artumas, būtina mažutį šnekinti, jam šypsotis, mažylis nurimsta priglaustas prie kairiosios krūties, mat tuomet girdi motinos širdies plakimą, kuris jį lydėjo visus devynis mėnesius pilve.
Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana. Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų. Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Atsibunda mažylis tik tada, kai praalksta, ką nors skauda (pavyzdžiui, kamuoja diegliai), kai šlapios sauskelnės, šalta ar nepatogu gulėti.