Savaitė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Savaitė – laiko periodas, ilgesnis nei diena ir trumpesnis nei mėnuo. Šiuolaikiniuose kalendoriuose, taip pat ir Grigaliaus kalendoriuje, savaitė yra lygi 7 dienoms. Skirtingai nei kiti laiko periodai, savaitė tiesiogiai astronomiškai nėra pagrįsta, tačiau gana plačiai naudojama.
Kitos reikšmės – Savaitė (reikšmės).
Žinoma, jog babiloniečiai turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų[1], kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis. Dėl europiečių vykdytos kolonizacijos ir vėlesnės globalizacijos 7 dienų savaitė pradėta taikyti visame pasaulyje, netgi tokiose kultūrose, kur anksčiau tokio laiko matavimo vieneto nebuvo.
Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi Bibliją turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.
Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš Žemės plika akim matomi 7 šviesuliai (Saulė, Mėnulis ir penkios planetos), minimos babiloniečių.
Į europiečių kalendorių savaitė pateko Romos imperijai tapus krikščioniškai[1].