From Wikipedia, the free encyclopedia
Maksas Plankas (vok. Max Karl Ernst Ludwig Planck 1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas teoretikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.[1] Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku.
| Maksas Plankas vok. Max Planck | |
|---|---|
.jpg) | |
| Visas vardas | vok. Max Karl Ernst Ludwig Planck |
| Gimė | 1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija |
| Mirė | 1947 m. spalio 4 d. (89 metai) Getingenas, Vokietija |
| Veikla | vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku. |
| Sritis | Fizika |
| Organizacijos | Kylio universitetas Berlyno universitetas Getingeno universitetas |
| Alma mater | Miuncheno universitetas |
| Doktorant. vadovas | Alexander von Brill |
| Žinomas (-a) už | Planko konstanta Planko hipotezė Planko dėsnis |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nobelio fizikos premija (1918) | |
 Vikiteka | Max Planck |
| Parašas | |
 | |
M. Plankas daug prisidėjo prie teorinės fizikos, nors jo vardas yra labiausiai žinomas kvantinėje teorijoje. Ši teorija pakeitė žmogaus suvokimą apie atominius ir subatominius vyksmus, lygiai taip pat, kaip ir Albertas Einšteinas savo reliatyvumo teorija pakeitė erdvės ir laiko suvokimą. Šios dvi teorijos yra fundamentinės XX a. fizikoje.
Plankas kilo iš tradicinės ir intelektualios šeimos. Jo prosenelis ir senelis iš tėvo pusės abu buvo teologijos profesoriai Getingeno universitete, jo tėvas buvo teisės profesorius Kylio ir Miuncheno universitete.
Maksas Plankas gimė Kylyje, Holšteine, Johano Julijaus Vilhelmo Planko ir jo antros žmonos Emos Patzig šeimoje. Jis buvo šeštas vaikas šeimoje, nors 2 vaikai buvo iš pirmos tėvo santuokos. Planko vienas iš pirmųjų prisiminimų buvo, kai į Kylį žygiavo Prūsijos ir Austrijos kareiviai per Antrąjį Šlėzvigo karą, 1864 m. 1867 m. šeima persikėlė į Miuncheną ir Plankas įstojo į Maksimilianų gimnaziją, kur jis buvo globojamas Hermano Miulerio. Miuleris domėjosi jaunimu ir mokė jį astronomijos ir mechanikos bei matematikos. Būtent Miuleris ir išmokė Planką energijos tvermės dėsnio. Plankas pabaigė gimnaziją būdamas septyniolikos metų. Taip Plankas pirmą kartą susipažino su fizika.
Plankas buvo gabus muzikai. Jis lankė dainavimo pamokas ir grojo pianinu, vargonais ir violančele. Taip pat rašė dainas ir operas. Tačiau vietoj muzikos jis pasirinko studijuoti fiziką.
Miuncheno profesorius Filipas von Džolis patarė Plankui neiti į fiziką, sakydamas: „šioje srityje beveik viskas yra atrasta ir viskas, kas liko yra tik užpildyti kelias skyles.“[2] Plankas atsakė, jog jis nesvajoja atrasti naujų dalykų, bet nori tik suprasti fundamentalius fizikos dėsnius, todėl pradėjo savo studijas 1874 m. Miuncheno universitete. Su Džolio priežiūra, Plankas atliko vienintelius eksperimentus per visą savo mokslinę karjerą, studijuodamas vandenilio difuziją per šildomą platiną.
1877 m. jis pateko į Humboldto universitetą ir metus studijavo su fizikais Hermanu von Helmholcu ir Gustavu Kirchofu bei matematiku Karlu Veierštrasu. Helmholcas ir Plankas greitai tapo artimais draugais.
1879 m. vasarį Plankas apgynė savo disertaciją „Apie antrąjį termodinamikos dėsnį“ (vok. Über den zweiten Hauptsatz der mechanischen Wärmetheorie). Jis trumpai mokė matematikos ir fizikos savo buvusiojoje mokykloje Miunchene.
1880 m. jis pristatė savo habilitacijos tezę „Pusiausvyrinės izotropinių kūnų būsenos skirtingose temperatūrose“ (vok. Gleichgewichtszustände isotroper Körper in verschiedenen Temperaturen).
Pristatęs savo habilitacijos tezę Plankas tapo neatlyginamu privačiu dėstytoju Miunchene ir laukė pasiūlymo užimti akademinę poziciją. Nors Plankas ir buvo iš pradžių ignoruojamas akademinės bendruomenės, jis tęsė savo darbą šiluminės teorijos srityje ir atrado vieną po kito tas pačias termodinamines formuluotes kaip ir Gibsas, to nežinodamas. Klauzijaus idėjos apie entropiją užėmė Planko darbuose pagrindinę vietą.
1885 m. Plankas buvo paskirtas teoretinės fizikos docentu Kylio universitete. Sekė jo tolimesni darbai su entropija ir jos taikymu fizikinėje chemijoje. Jis išleido savo traktatą „Traktatas apie termodinamiką“ 1897 m.[3]
Per ketverius metus jis tapo Kirchofo įpėdiniu Berlyno universitete. 1907 m. Plankui buvo pasiūlyta Liudvigo Bolcmano vieta Vienoje, bet jis pasiliko Berlyne. Plankas Berlyną paliko 1926 m. sausio 10 d., jį pakeitė Ervinas Šriodingeris.
Plankas buvo Karališkosios bendruomenės (angl. Royal Society) draugas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
