Marija Mašiotaitė-Urbšienė (1895 m. birželio 24 d. Rygoje, Latvija – 1959 m. kovo 2 d. Kaune) – Lietuvos istorikė, bibliografė.[1]
| Marija Mašiotaitė-Urbšienė | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. birželio 24 d. Ryga, Latvija |
| Mirė | 1959 m. kovo 2 d. (63 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Pranas Mašiotas |
| Motina | Marija Jasienskytė-Mašiotienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Juozas Urbšys |
| Veikla | istorikė, bibliografė |
Biografija
Rygoje baigė pradžios mokyklą, 1913 m. Rygos gimnaziją. 1913–1916 m. studijavo Maskvos aukštųjų moterų kursų Fizikos-matematikos fakultete. Aukštojo mokslo pabaigti nesuspėjo, sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas ir liga. Prasidėjus karui su tėvais atvyko į Voronežą, kur jos tėvas Pranas Mašiotas mokytojavo gimnazijoje.
Grįžusi į Lietuvą nuo 1918 m. dirbo vertėja Lietuvos ministerijose, nuo 1920 m. Finansų ministerijoje, 1922–1927 m. Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Maskvoje ir Paryžiuje. 1926 m. gegužės 15 d. ištekėjo už diplomato Juozo Urbšio. Gyvendama Prancūzijoje susipažino su Paryžiaus bibliofilais, jų organizuota veikla. 1930 m. gruodžio 17 d. Kaune Vytautas Steponaitis, Viktoras Cimkauskas, Paulius Galaunė ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė įsteigė XXVII knygos mėgėjų draugiją, kuri ugdė pomėgį grožinės literatūros knygoms, leido knygas ir savo metraščius, palaikė ryšius su užsienio bibliofilų organizacijomis.
1940 m. liepos 17 d. Marija ir Juozas Urbšiai buvo suimti ir deportuoti į Tambovą, nuo 1941 m. birželio 22 d. kalinami Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Maskvos ir Vladimiro kalėjimuose. 1952 m. Urbšiai nuteisiami 25-iems metams kalėti „už aktyvų prisidėjimą prie tarptautinės buržuazijos pastangų nuversti Tarybų valdžią“ ir iš Maskvos Butyrkų kalėjimo nuvežami į Vladimiro kalėjimą. 1954 m. iš kalėjimo paleisti, bet tik 1956 m. galėjo grįžti į Kauną, kur juos savo namuose priglaudė rašytoja Sofija Čiurlionienė. 1957–1958 m. Marija Urbšienė dirbo Respublikinėje bibliotekoje. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.[2][3]
Bibliografija
- Lituanica, 1933. – Kaunas: Varpas, 1934. – 27 p.
- Klaipėdos krašto istorijos paraštėje. – Kaunas: Sakalas, 1934. – 76 p.
- 1830 ir 1863 m. sukilimų emigracijos propaganda Prancūzijoje. – Kaunas, 1935. – 35 p.
- Kaunas vokiečių okupacijoje / Tadas Daugirdas. – Kaunas, 1937. – 64 p.
- Lietuvos mokykla Didžiojo karo metu. – Kaunas „Žaibo“ spaustuvė, 1938. – 36 p.
- Vokiečių karo meto spauda ir Lietuva. – Kaunas: Spaudos fondas, 1939. – 127 p.: iliustr.
- Sąrašas aktualių knygų ir rašinių apie Vilnių ir Vilniaus kraštą. – Kaunas, 1939. – 46 p.
- Suvalkų trikampis ir raštai apie jį. – Kaunas, 1939. – 24 p.
- Prisiminimai. – Vilnius: Džiugas, 1996. – 208 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-020-1
- Prie žibalinės lempos: Atdaras langas: Prisiminimai (dail. Romualdas Orantas). – Vilnius: Džiugas, 1996. – 210 p.: iliustr.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
