Lordų Rūmai

Lordų Rūmai (angl. House of Lords), dar žinomi kaip Perų Rūmai (angl. House of Peers),^[1] – Jungtinės Karalystės parlamento aukštesnieji rūmai.^[2][3] Lordų Rūmus sudaro nerenkami nariai: perai iki gyvos galvos (life peers, ministro pirmininko teikimu skiriami monarcho neterminuotam laiko tarpui, nepaveldima pozicija), paveldimi perai (hereditary peers, paveldima pozicija) ir dvasiniai lordai (Lords Spiritual, Anglijos bažnyčios vyskupai). Lordų Rūmų nariai, kaip ir Bendruomenių Rūmų nariai, posėdžiauja Londone, Vestminsterio rūmuose.^[4][5]

Lordų Rūmai
Įkurta	1801 m.
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas	Jungtinės Karalystės Parlamento aukštesnieji rūmai
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė	Vestminsterio rūmai, Londonas
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas
Pavaduotojas	{{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas	{{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	www.parliament.uk/lords/
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Lordų Rūmų pagrindinė salė

Lordų Rūmai vykdo parlamentinę Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Bendruomenių Rūmų kontrolę.^[6] Perai reguliariai peržiūri ir teikia įstatymų pataisas, siekia bendro sutarimo su Bendruomenių Rūmais dėl galutinio įstatymo varianto.^[7] Nors Lordų Rūmai negali užkirsti kelio įstatymams, tačiau gali uždelsti jų priėmimą ir priversti Bendruomenių Rūmus persvarstyti sprendimus.^[8] Lordų Rūmai, kaip nepriklausomas nuo rinkimų proceso organas, veikia kaip Bendruomenių Rūmų parlamentinė kontrolė.^[9][10][11] Lordų Rūmų nariai gali užimti kitas aukštas vyriausybines pareigas, tačiau ministrų kabineto nariai dažniausiai pasirenkami iš Bendruomenių Rūmų. Lordų Rūmai neturi įtakos Jungtinės Karalystės ministro pirmininko ar Jungtinės Karalystės vyriausybės darbo tęstinumui. Tik Bendruomenių Rūmai gali priversti premjerą atsistatydinti ar paskelbti naujus rinkimus.^[12]

Kitaip nei Bendruomenių Rūmų, kurie turi fiksuotą narių skaičių, Lordų Rūmų dydis nėra ribotas. Šiuo metu Lordų Rūmus sudaro 777 nariai. Lordų Rūmai yra vieninteliai aukštesnieji rūmai pasaulyje (tarp šalių, turinčių dvejus parlamento rūmus), kurie yra didesni nei žemesnieji parlamento rūmai,^[13] ir antrieji pagal dydį įstatymų leidžiamieji parlamento rūmai po Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso.

Parlamento naujos sesijos pradžios proga monarchas sako kalbą Lordų Rūmuose. Iki 2009 metų, kai buvo įsteigtas Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas, Lordų Rūmai Jungtinės Karalystės teisinėje sistemoje veikė kaip paskutinė instancija.^[14]

Šaltiniai

1. „A View of the House of Peers, Queen Elizabeth on the throne, the Commons attending“. rct.uk.
2. „What the Lords does“.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
3. Lordų Rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
4. „Quick Guide to the House of Lords“ (PDF). Parliament of the United Kingdom. Nuoroda tikrinta 2011-11-08.
5. „Conventions: Joint Committee“. House of Lords. 2006-04-25.
6. „What individual Lords do“. Parliament of the United Kingdom. Nuoroda tikrinta 2012-01-29.
7. „Guide to the House of Lords“. BBC Democracy Live. 2011-05-31. Nuoroda tikrinta 2012-01-29.
8. Carmichael, Paul; Dickson, Brice (1999). The House of Lords: Its Parliamentary and Judicial Roles. Hart Publishing. p. 16. ISBN 978-1-84113-020-0.
9. Feldman, David (2011-03-31), The Constitutional Reform Process, Cambridge, United Kingdom: Faculty of Law, University of Cambridge, p. 21. Nuoroda tikrinta 29 sausio 2012
10. Reidy, Aisling & Russell, Meg (1999 m. birželis), Second Chambers as Constitutional Guardians and Protectors of Human Rights, London: The Constitution Unit, School of Public Policy, University College London, p. 2
11. Carmichael, Paul; Dickson, Brice (1999). The House of Lords: Its Parliamentary and Judicial Roles. Hart Publishing. pp. 40–41. ISBN 978-1-84113-020-0.
12. „What is a vote of no confidence?“. BBC. 2019-09-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-09.
13. Alan Siaroff, Comparing Political Regimes, University of Toronto Press 2013, chapter 6.
14. „Parliamentary sovereignty“. Parliament of the United Kingdom. Nuoroda tikrinta 2012-01-29.