From Wikipedia, the free encyclopedia
Leonidas Ivanovičius Pasečnikas (rus. Леони́д Ива́нович Па́сечник, ukr. Леонід Іванович Пасічник, g. 1970 m. kovo 15 d.) – separatistinės Luhansko Liaudies Respublikos lyderis. Anksčiau, 2014–2017 m., jis ėjo respublikos valstybės saugumo ministro pareigas.[1][2][3][4]
Leonidas Pasečnikas | |
---|---|
Pasečnikas 2022 m. | |
Gimė | 1970 m. kovo 15 d. Luhanskas, Ukrainos TSR, Tarybų Sąjunga |
Luhansko Liaudies Respublikos lyderis | |
Ėjo pareigas | 2018 m. lapkričio 21 d. - |
Ankstesnis | Igoris Plotnickis |
Luhansko Liaudies Respublikos valstybės saugumo ministras | |
Ėjo pareigas | 2014 m. spalio 9 d. - 2017 m. lapkričio 28 d. |
Partija | „Taika Luhansko regione“ (2014-dabar) „Vieningoji Rusija“ (2021-dabar) |
Pasečnikas baigė Donecko karinį-politinį koledžą ir dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje (UST) Luhansko srityje būrio, kovojančio su kontrabandos operacijomis,[4] viršininku ir Stachanovo rajono būrio viršininku.[3] 2006 m. rugpjūčio 15 d. išgarsėjo tuo, kad Izvarynės pasienio kontrolės punkte sulaikė didelį kiekį kontrabandos (1,94 mln. JAV dolerių ir 7,24 mln. Rusijos rublių), kartu iš principo atsisakydamas kyšio.[4][3]
2007 m. kovo mėn. UST pulkininkas leitenantas Pasečnikas iš Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos rankų gavo medalį už karinę tarnybą Ukrainai „už sąžiningumą ir profesionalumą atliekant tarnybines pareigas“.[3]
2014 m. jis stojo į prorusiškų separatistų pusę ir 2014 m. spalio 9 d. tapo pasiskelbusios valstybės Luhansko Liaudies Respublikos (LLR) valstybės saugumo ministru.[3][4]
2017 m. lapkričio 21 d. Luhansko centre ginkluoti vyrai su nepažymėtomis uniformomis užėmė pozicijas, o tai atrodė kaip kova dėl valdžios tarp respublikos vadovo Igorio Plotnickio ir (Plotnickio atleisto) LLR paskirto vidaus reikalų ministro Igorio Korneto.[5][6] Po trijų dienų separatistų interneto svetainėje buvo paskelbta, kad Plotnickis atsistatydino „Dėl sveikatos. Daugybinės karo žaizdos, sprogimų padariniai padarė savo“.[7] Tinklalapyje buvo teigiama, kad Pasečnikas paskirtas laikinai einančiu vadovo pareigas „iki kitų rinkimų“.[7] Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Plotnickis 2017 m. lapkričio 23 d. pabėgo iš nepripažintos respublikos į Rusiją.[8] Lapkričio 25 d. LLR 38 narių Liaudies taryba vienbalsiai pritarė Plotnickio atsistatydinimui.[9] 2017 m. lapkričio 25 d. Pasečnikas pareiškė, kad laikosi Minsko susitarimų, teigdamas: „Respublika nuosekliai vykdys pagal šiuos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus“.[10] 2018 m. kovo 30 d. Pasečnikas pareiškė: „Mūsų patirtis gali padėti visiems Ukrainos regionams galiausiai įgyti laisvę ir nepriklausomybę, o tada mes kartu galėsime paskelbti naująją Ukrainą, kurioje laisvai gyvens įvairių tautybių ir kultūrų atstovai.“[11] (2019 m. vasarą susitikdamas su žmonėmis, gyvenančiais LLR kontroliuojamoje teritorijoje) Pasečnikas pareiškė: „Tai yra labai svarbu: Tai nereiškia, kad mes grįšime atgal į Ukrainą. Tai vienintelis būdas sustabdyti šią beprotybę, šį karą. Turėtumėte suprasti, kad mes, kaip suvereni valstybė, būsime valstybė valstybėje – toks bus mūsų ypatingas statusas“.[12]
2021 m. gruodžio 6 d. Pasečnikas tapo Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariu.[13] „Vieningosios Rusijos“ pirmininkas Dmitrijus Medvedevas per metinį partijos suvažiavimą Maskvoje asmeniškai įteikė jam partijos bilietą.[13]
2022 m. kovo 27 d. Pasečnikas pareiškė, kad Luhansko Liaudies Respublika artimiausiu metu gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.[14][15]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.