Leišmaniozė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Leišmaniozė, kartais vadinama leišmaniaze – tai parazitinė liga, sukeliama leišmanijų (Leishmania) genties parazitinių pirmuonių, kuriais užsikrečiama įgėlus tam tikrų rūšių Phlebotominae pošeimio moskitams (smėlinėms muselėms).[1] Liga gali pasireikšti trimis formomis: kaip odos, odos ir gleivinių bei vidaus organų leišmaniozė (pastaroji dar vadinama visceraline leišmanioze, tropine splenomegalija, Kala-azar – juodąja karštine arba Dumdumo karštine).[1] Sergant odos leišmanioze išopėja oda, sergant odos ir gleivinių – oda, burna ir nosis, o sergant pačia sunkiausia, vidaus organų leišmanioze, liga prasideda odos opomis, paskui ligonis ima karščiuoti, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir padidėja blužnis bei kepenys.[1][2]
Daugiau informacijos ICD-10, ICD-9 ...
Leišmaniozė | |
Odos leišmaniozė su opa ant suaugusio Centrinės Amerikos gyventojo rankos | |
ICD-10 | B55 |
---|---|
ICD-9 | 085 |
LigųDB | 3266 |
Uždaryti