![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/64/Leber_Schaf.jpg/640px-Leber_Schaf.jpg&w=640&q=50)
Kepenys
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnės kairiosios (lobus sinister), uodeginės ir kvadratinės skilčių.
![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/64/Leber_Schaf.jpg/640px-Leber_Schaf.jpg)
Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.
Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina fermentą lipazę.
Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas – šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.
Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai – tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros glikogeno atsargos.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/47/Pagrindin%C4%97s_kepen%C5%B3_dalys.gif/640px-Pagrindin%C4%97s_kepen%C5%B3_dalys.gif)