Legnicos mūšis

Legnicos mūšis (lenk. Bitwa pod Legnicą, vok. Schlacht von Liegnitz), dar vadinamas Valštato mūšiu (vok. Schlacht bei Wahlstatt) – 1241 m. balandžio 9 d. įvykęs mūšis netoli Legnicos miesto (dab. Lenkija), kuriame jungtinės lenkų ir vokiečių pajėgos, palaikomos popiežiaus atsiųstų riterių ordinų, bandė sustabdyti mongolų invaziją į Europą.

Legnicos mūšis
Priklauso: Mongolų invazija į Europą
Legnicos mūšis XVII a. Matthäus Merian paveiksle
Data 1241 m. balandžio 9 d. Vieta netoli dab. Legnicos, Lenkija Rezultatas Mongolų pergalė
Konflikto šalys
Lenkijos kunigaikštystės Maltos ordinas Tamplierių ordinas Šv. Romos Imperija	Mongolų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Henrikas II Pamaldusis  †	Baidaras Kadanas Orda Chanas
Pajėgos
Nežinoma, skirtingi šaltiniai nurodo nuo 2000[1] iki 25 000[2] karių	8000–20000 karių (ne daugiau dviejų tumenų[2])
Nuostoliai
Nežinomi, skirtingi šaltiniai nurodo labai skirtingus	nežinomi

Tradiciškai šį mūšį istorikai laikė Pyro pergale europiečiams, kurie nors ir laimėjo, tačiau patyrė didžiulius nuostolius, žuvo ir kautynėms vadovavęs Lenkijos kunigaikštis Henrikas II Pamaldusis iš Silezijos. Šiuo metu manoma, kad sąjungininkai patyrė triuškinantį pralaimėjimą.

Po Legnicos mūšio dalis mongolų kariuomenės liko plėšti Lenkijos, dalis prisijungė prie pagrindinių pajėgų Vengrijoje.

Išnašos

1. http://www.allempires.com/article/index.php?q=battle_liegnitz
2. Chambers, J. The Devil's Horsemen: The Mongol Invasion of Europe. NY, 1979