Lorena Bakol (angl. Lauren Bacall, tikrasis vardas Betty Joan Perske, 1924 m. rugsėjo 16 d.[1][2] Bronksas (Niujorkas), JAV[3] – 2014 m. rugpjūčio 12 d.[4][5] Manhatanas (Niujorkas), JAV[6]) – amerikiečių aktorė, pripažinta viena geriausių aktorių Holivudo istorijoje. Hemfrio Bogarto našlė, Žiurkių gaujos „urvo šeimininkė“, prestižinių kino apdovanojimų: garbės „Oskaro“ (2010) ir „Cezario“ (1996), dviejų „Auksinių gaublių“ ir dviejų „Tony“ – laimėtoja.
| Lauren Bacall | |
|---|---|
 | |
| L. Bakol 1945 m. | |
| Gimė | 1924 m. rugsėjo 16 d. Bronksas,  JAV |
| Mirė | 2014 m. rugpjūčio 12 d. (89 metai) Manhatanas, JAV |
| Veikla | aktorė |
| Parašas | |
 | |
Biografija
Lorena Bakol (gimusi kaip Betė Džoana Perski) 1924 m. rugsėjo 16 d. gimė žydų šeimoje Bronkse, Niujorke. Pasak pačios aktorės, jos motina ir močiutė imigravo iš Jasų (Rumunijos karalystė).[7] Motina – Natali Veinštein-Bakol (Natalie Weinstein-Bacal, 1901–1972) – dirbo sekretore, o tėvas – Viljamas Perskis (William Perske, 1889–1982), kurio šeima imigravo iš Valažino – vertėsi prekyba.[8][9] Lorena Bakol buvo 9-ojo Izraelio prezidento Šimono Pereso giminaitė (L. Bakol jį buvo pavadinusi keliareikšmiu žodžiu angl. cousin 'pusbrolis; giminaitis', todėl spaudoje sutinkami klaidingi teiginiai jį esant L. Bakol pusbroliu).[10] Kai būsimajai aktorei buvo 5-eri, tėvas paliko šeimą. Kaip sakė pati aktorė, būdama 8-erių ji prisitaikė močiutės pavardę Bakol (Bacal), o vėliau, kad būtų lengviau pavardę perskaityti, pridėjo dar vieną l (Bacall).[7]
Lorena Bakol karjerą pradėjo kaip fotomodelis, ir sulaukusi 19-os tiek išgarsėjo, kad su Hemfriu Bogartu buvo pakviesta vaidinti filme „Turėti ir neturėti“ („To Have and Have Not“, 1944). Netrukus juodu susituokė ir kartu vaidino dar trijuose filmuose. Lorena Bakol buvo pripažinta viena didžiausių Holivudo gražuolių, filme „Kaip ištekėti už milijonieriaus“ (1953) vaidino su Merlina Monro. H. Bogartui mirus 1957 m., buvo susižadėjusi su Frenku Sinatra, vėliau ištekėjo už „Oskaro“ laimėtojo Džeisono Robardso (jis vaidino filme „Kartą Laukiniuose Vakaruose“, 1968).
7-ojo dešimtmečio pabaigoje Lorenos Bakol karjera kine ėmė strigti ir ji sutelkė dėmesį į vaidybą teatre. Su dideliu pasisekimu vaidino Brodvėjaus spektaklyje „Aplodismentai“ („Applause“), už jį 1970 m. pirmą kartą apdovanota „Tony“ apdovanojimu.[11] Tuo laikotarpiu vaidino keliuose filmuose – detektyve „Žmogžudystė „Rytų eksprese“ („Murder on the Orient Express“, 1974) ir vesterne „Šaulys“ (1976). 1978 m. jos autobiografinės trilogijos pirmoji dalis tapo bestseleriu.
Atšventusi 70-metį L. Bakol grįžo aktyviai filmuotis į kiną. 1993 m. televizijos filme „Portretas“ („The Portrait“) ji ir Gregoris Pekas atliko pagyvenusių meilužių vaidmenis. Už antraplanį vaidmenį Barbros Streizand melodramoje „Veidrodis turi du veidus“ („The Mirror Has Two Faces“, 1966) L. Bakol laimėjo „Auksinį gaublį“ ir buvo nominuota „Oskarui“. Tais pačiais metais už žymų indėlį į kino meno vystymą buvo apdovanota „Cezariu“. Su Nikole Kidman vaidino filmuose „Dogvilis“ („Dogville“, 2003) ir „Gimimas“ („Birth“, 2004). Ir toliau filmavosi kine[12] [13] bei įgarsindavo animacinius filmus.
Kaip karšta Demokratų partijos šalininkė,[14][15] L. Bakol dažnai dalyvaudavo pramoginėse pokalbių laidose, skaudžiai komentuodama dabartinę JAV kino padėtį. 2010 m. už indėlį į kino vystymą jai buvo suteiktas garbės „Oskaras“.
Likus mėnesiui iki 90-ojo gimtadienio, 2014 m. rugpjūčio 12 d. savo bute Niujorke, „Dakotos“ pastate, aktorė mirė nuo sunkaus insulto.[14][16]
Lorena Bakol daugybę metų kolekcionavo meno darbus, antikvarinius baldus ir juvelyrinius dirbinius. Daug papuošalų pagal užsakymą sukūrė įžymūs juvelyrai Elizabeta Geidž ir Žanas Šliumberžė. Po aktorės mirties dalis kolekcijos buvo atiduota Bonhams aukcionų namams, kad parduotų. Lorenos Bakol meno darbų ir papuošalų kolekcija buvo įvertinta 3 000 000 doleių.[17]
Nuorodos
Išnašos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
