Laukesas

Laukesas (latv. Laucesas ezers), vietinių dar vadinamas Smėlynės ežeru (latv. Smelines ezers) – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Zarasų bei pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje. Palei pietinį ežero krantą nutiestas magistralinis kelias  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis .

Kitos reikšmės – Laukesas (reikšmės).

Laukesas
Laukeso pietinis krantas. Lietuva Laukeso pietinis krantas. Lietuva
Vieta	Zarasų raj.,  Lietuva Aukštutinės Dauguvos sav.,  Latvija
Plotas	1,872 km²
Kranto linijos ilgis	11,54 km
Vidutinis gylis	5,4 m
Didžiausias gylis	15,5 m
Įteka	Laukesa, L-1, Ilgos upelis, bevardis upelis
Išteka	Laukesa
Laukesas
Koordinatės	55°45′0″ š. pl. 26°18′0″ r. ilg.

Plotas 187,2 ha, iš jų Lietuvoje 95 ha). Ilgis šiaurės – pietų kryptimi 2,28 km, plotis iki 1,23 km. Paviršiaus altitudė 123 m. Gylis siekia 15,5 m.

Ežeras rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, šiaurėje ežeras dvišakas. Yra keturios salos Lietuvoje (1,63 ha, 1,4 ha, 0,46 ha ir 0,13 ha) ir dvi salos Latvijoje (0,14 ha ir 0,1 ha), kurių bendras plotas 3,86 ha^[1]. Šiaurinis krantas aukštas ir status, kiti žemesni. Krantai apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu. Pakrantėse plyti pievos ir dirbami laukai, tik į šiaurę stūkso miškai.

Vakaruose L-1 upeliu jungiasi su Balto ežeru, taip pat pietuose prateka Dauguvos intakas Laukesa^[2]. Baseino plotas 225 km², priklauso Dysnos baseinui.^[3]

Prie Laukeso įsikūrę 3 kaimai (Lietuvoje) – Smėlynė, Liaudiškiai ir Laukesa bei kaimas Latvijoje Ėgiptė.

Ežero vardas Laũkesas yra sėliškos kilmės. Jis greičiau kilęs ne nuo laukas reikšmės „atvira, lygi vieta“, o nuo pirminės šio žodžio reikšmės „baltas“ (plg. sen. gr. λευκός „šviesus“, lot. lucidus „aiškus, šviesus“).^[4]

Šaltiniai

1. http://www.ezeri.lv/database/2034/
2. Laukesas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 490
3. Laukesas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.
4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 183