Laukesa (upė)

Laukesa (latv. Laucesa) – upė Lietuvoje (Zarasų rajone) ir Latvijoje (Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje); Dauguvos kairysis intakas. Išteka iš Avilio ežero Avilės pavadinimu, teka į rytus ir įteka į Auslo ežerą. Iš jo išteka Nikajaus pavadinimu. Pradžioje teka pelkėtomis vietovėmis į pietus, paskiau teka į šiaurės rytus ir įteka į Zaraso ežerą. Prateka pro Zarasaičio ežerą, nuo kurio toliau vadinama Laukesa. Tekėdama šiaurės rytų kryptimi upė prateka Griežtos, Laukeso ežerus, teka į rytus Lietuvos–Latvijos valstybės siena. Toliau vingiuoja (sudaro meandras) į šiaurės rytus Aukšžemės aukštuma per Latvijos teritoriją. Įteka į Dauguvą 266 km nuo jos žiočių Daugpilio pietiniame pakraštyje.

Laukesa, Avilė, Nikajus
Laukesa Latvijoje
Ilgis	62[1]/29[2] km
Baseino plotas	707 km²
Vidutinis debitas	1,85 m³/s
Ištakos	Avilys
Žiotys	Dauguva
Šalys	Lietuva, Latvija

Didžiausi intakai: Kumpuolėja, Šunelės upelis, Kumpotė, Kruča (dešinieji).

Nikajus ties Štadviliais

Aukštupio vaga iki Svekanų (16 km nuo žiočių) sureguliuota. Vidutinis nuolydis Lietuvoje – 100 cm/km^[3]. plotis 6–8 m, kai kur iki 18–20 m, gylis 0,6–1,1 m. Vidutinis nuolydis 1,14 m/km. Srovės greitis 0,1–0,5 m/s. Vidutinis debitas ties Latvijos siena 2,06 m³/s^[4]. Gyvenvietės prie upės: Zarasai, Smėlynė, Daugpilis.

Upėvardis Laukesa kildinamas iš žodžio laukas pirminės reikšmės „šviesi, balta vieta“ (plg. liet. laukas „gyvūnas su balta dėme“, sen. gr. λευκός „baltas“, ide. *leu-); taigi, pavadinimas Laukesa, matyt, reiškia „baltoji upė“.^[5]

Šaltiniai

1. su Avile ir Nikajumi
2. nuo Laukeso ežero
3. Laukesa (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 490
4. Algirdas Rainys. Laukesa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.
5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 183

Nuorodos

• Lantz (niem.), Lanca lub Grzywka, lewy dopływ Dźwiny.... Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 79 psl. (lenk.)