From Wikipedia, the free encyclopedia
Kordobos kalifatas (arab. خلافة قرطبة = Khilāfat Qurṭuba, kitaip Kordobos valstybė, 756–929 m. – Kordobos emyratas) – musulmonų valstybė Pirėnų pusiasalyje, gyvavusi 929–1031 m. Sostinė – Kordoba. Ją valdė Omejadų dinastijos atšaka, vadinama Kordobos Omejadais.
Kordobos kalifatas arab. خلافة قرطبة Khilāfat Qurṭubah | ||||
buvęs kalifatas | ||||
| ||||
Kordobos kalifatas ~1000 m. | ||||
Sostinė | Kordoba | |||
Valdymo forma | Teokratinė monarchija | |||
Kalifai | ||||
929–961 (pirmas) | Abd ar Rachmanas III | |||
1026–1031 (paskutinis) | Hišamas III | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Abd ar Rachmanas III pasiskelbė kalifu | 929 m., 929 | |||
- Suskilo į keletą taifų karalysčių | 1031 m. | |||
Valiuta | Dinaras (moneta) | |||
Atsirado iš 756–929 m. gyvavusio Kordobos emyrato, kurį įkūrė Abd ar Rachmanas I valdovui iš Omejadų dinastijos Abd ar Rachmanui III pasiskelbus kalifu. Apėmė Pirėnų pusiasalio didžiąją dalį, pusiasalio šiaurėje buvo įsikūrusios krikščionių valstybės Astūrija ir Navara.
Kordobos kalifato visuomenės daugumą sudarė musulmonai arabai, berberai ir krikščionys. Musulmonų diduma atsikėlė VIII a. kaip užkariautojai. Vietos gyventojai ispanoromėnai, vestgotai, daugiausia buvo krikščionys, dalis jų priėmė islamą. Vergai daugiausia buvo įvežami iš Afrikos ir Europos. Daugelis jų čia gaudavo laisvę. Arabų laikais pusiasalyje apsigyveno žydų, jie dažniausiai vertėsi amatais ir prekyba. Žydai ir krikščionys turėjo religinę autonomiją, bet patyrė didelę arabų kultūros įtaką.
Kalifate plėtojosi miestai, amatai, prekyba. Plito naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai), technika (drėkinamoji žemdirbystė). Plėtojosi astronomija, istoriografija, literatūra, matematika, medicina. Kordobos kalifatas buvo viena labiausiai išsivysčiusių to meto Europos valstybių. Tačiau religinė ir etninė nesantaika, diduomenės maištai, nuolatiniai karai su krikščionimis silpnino valstybę.
Kordobos kalifatas buvo centralizuota Rytų tipo despotija. Administracijai dažniausiai vadovavo chadžibai (kamerherai), pagal reikšmingumą pirmieji po kalifų. Kordobos kalifatas dažnai kariavo su krikščioniškomis pusiasalio valstybėmis (Rekonkista). Žymiausi valdovai: Abd ar Rachmanas III (912–961 m.), Hakamas II (961–976 m.).
1009 m. prieš kalifą Hišamą II sukilus jo sūnui, valstybėje prasidėjo kovų dėl valdžios ir suiručių laikotarpis. Sostą užimdavo tai vienas, tai kitas valdančiosios dinastijos narys. XI a. pradžioje Kordobos kalifatas pamažu suskilo į keletą mažų valstybių.[1]
Ispanijos istorija |
Iberai, Keltiberai |
Romos imperija (Hispania) |
Svebai (karalystė), Vandalai, Alanai |
Vestgotai (karalystė) |
Al-Andalusija |
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
Rekonkista |
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija |
Ispanijos karalystė: |
Habsburgai > Burbonai |
Ispanijos nepriklausomybės karas |
Pirmoji Respublika |
Monarchijos restauracija |
Antroji Respublika |
Pilietinis karas > Franko diktatūra |
Demokratinė Ispanija |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.