Kiličas (turk. pala; angl. kilij) – osmanų ir turkų naudotas gana daug lenktas kardas.
Pavadinimas kilęs iš turk. kılıç 'kalavijas'.
Kiličai atsirado antroje XV a. pusėje. Pirmieji kiličai turėjo ilgas, silpnai gale lenktas geležtes. Geležtės siauros, į galą siaurėjančios, o trečdalyje ties smaigaliu ar dar trumpesnėje dalyje geležtė dažnai turi platmeną – būna daugiau ar mažiau praplatėjusi. Ši platmena (rus. елмань, angl. yelman) paslenka masės centrą link smaigalio ir padidina kirčio galią.
Kiličai panašūs į persiškus šamširus ir arabiškus saifus, tačiau pastarieji neturi geležtės platmės. Kurį laiką osmanai gamino kiličus, tarpinius tarp originalių kiličų ir šamširų – naudojo šamširų geležtes be platmių ir kiličų efesus. Kiličų efesai turi šiek tiek stambesnius skersinius ir stambesnes buoželes, nei šamširai.
Nuo XVIII a. vidurio kiličus vėl ėmė daryti panašius į ankstyvuosius, bet trumpesnius, dailiau išlenktus ir platesnėmis geležtėmis bei dar platesnėmis platmėmis. Geležčių nugarėlės skerspjūvyje ėmė priminti T formą, dėl ko geležtės pasidarė tvirtesnės bei kertant ėmė daryti didesnę žalą. Kartais teigiama, kad tik šie vėlyvieji kiličai turkiškai vadinami pala.
Turkijos kariniame laivyne naudojama devynių raketinių katerių serija Kiliç[1], paskutiniai bus pastatyti 2009 m.
Kiličas
Osmanų sultonų kiličai
Dar keletas sultonų kiličų
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
