Keltas

Keltas – transporto forma, paprastai laivas, sąlyginai nedideliais atstumais perkeliantis keleivius, automobilius ir net traukinius. Keltai paprastai kursuoja reguliariai ir naudojami sąsiauriuose, ežeruose, jūrose.

Šis straipsnis apie vandens transportą. Apie ankstyvojo geležies amžiaus kultūrą ir gentis skaitykite straipsnyje keltai.

Išskiriami savaeigiai ir nesavaeigiai (nešami vandens srovės, stumiami arba traukiami vilkiko), upių ir jūrų keltai.^[1] Pėsčiuosius plukdantys keltai su daug sustojimų vadinami vandens taksi.

Pirmasis variklio (garo mašina) varomas keltas buvo paleistas 1811 m. spalio 11 d. Tai buvo išradėjo John Stevens garlaivis Juliana, kursavęs tarp Niujorko ir Naujojo Džersio. Literatūroje kelto koncepcija minima dar senovės graikų mituose – Charonas kilnodavo mirusius žmones per Stikso upę.

RO-RO – dideli keltai, paprastai plaukiantys ilgesnius nuotolius, pvz., Genuja – Palermas ir gabenantys automobilius bei vilkikus. Pavadinimas kilęs nuo angliškų terminų roll on/roll-off 'užvažiuoti ir nuvažiuoti'.
Traukinių keltas perkelia traukinius. Dažniausiai traukinys daug kartų įvažiuoja ir vėl išvažiuoja, palikdamas po kelis vagonus, tokiu būdu jis yra išardomas, o vagonai sustatomi greta vienas kito. Dažniausiai naudojami salynuose, pvz., Danijoje ar tarp Sicilijos ir žemyninės Italijos dalies. Didžiausi traukinių vagonus gabenantys keltai pasaulyje, įtraukti į geneso rekordų knygą, plaukiojo 1986 m. pastatytoje geležinkelio keltų linijoje Klaipėda-Mukranas.
Vandens taksi – kažkas panašaus į įprastą maršrutinį autobusą su daug stotelių, tačiau vandenyje. Vandens taksi dažnai veikia dideliuose ežeruose, salynuose, taip pat Venecijoje ar Honkonge.
Lyninis keltas – keltas, paprastai upinis, kurio veikimas pagrįstas lyno panaudojimu. Lynas gali būti ištemptas skersai upės arba pritvirtintas tam tikrame upės taške (srovinis keltas).
Jūros traktorius – traktorius su pakelta kėbulo platforma, naudojamas keleiviams sekliomis vietomis pervežti.