From Wikipedia, the free encyclopedia
Kazimierz Funk (lenk. Kazimierz Funk; 1884 m. vasario 23 d. – 1967 m. sausio 19 d.) – lenkų biochemikas.[1] 1912 m. atrado vitaminus.
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
| Kazimierz Funk | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1884 m. vasario 23 d. Varšuva, Lenkija |
| Mirė | 1967 m. sausio 19 d. (82 metai) Niujorkas, JAV |
| Sritis | biochemija |
| Organizacijos | Pastero institutas Listerio institutas Funko medicinos tyrimų fondas |
| Alma mater | Berno universitetas |
| Žinomas (-a) už | mitybos tyrimai, vitaminų atradimas |
Gimė Varšuvoje (Lenkija), žymaus odos gydytojo šeimoje. Studijavo organinę chemiją Berlyne (Vokietija) bei Berne (Šveicarija). 1904 m. būdamas vos dvidešimties, apsigynė organinės chemijos daktaro laipsnį. Dirbo Pastero institute Paryžiuje iki 1906 m., vėliau Berlyno universitete ir nuo 1910 m. Listerio universitete Londone. 1915 m. emigravo į Ameriką, kurios pilietybę gavo po penkerių metų. 1923 m. pasinaudodamas Rokfelerio fondo dotacija, grįžo atgal į Lenkiją, kur tapo valstybinio higienos instituto biochemijos departamento direktoriumi. Tačiau dėl politinių neramumų 1927 m. persikėlė į Paryžių. Ten jis įkūrė savo biochemijos institutą, pavadintą „Casa Biochemika“. Tais pačiais metais vedė ir su žmona Gretchin susilaukė penkiolikos vaikų. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui visam laikui grįžo į Ameriką, kur po metų įsteigė Funko medicininių tyrimų fondą. Mirė Niujorke, būdamas 83 metų.
1910 m. dirbdamas Listerio prevencinės medicinos institute, Funkas buvo paskirtas tyrinėti beri – beri ligos, kuri buvo labai paplitusi Tolimuosiuose rytuose. Tuo metu manyta, kad ligą sukelia baltymų trūkumas. Funkas atmetė šią teoriją ir pradėjo savo tyrimus. 1912 metais jis atskyrė niaciną, kuris vėliau buvo pavadintas vitaminu B3. Funką įkvėpė vienas straipsnis, kuriame olandų gydytojas Kristianas Eikmanas teigė, jog žmonės, valgantys nevalytus ryžius yra atsparesni beri – beri ligai, o Tolimuosiuose rytuose buvo įprasta ryžius valyti. Atskyręs pirmąjį vitaminą, nors jo ir nepakako beri – beri išgydyti, Funkas iškėlė hipotezę kad ir kitos ligos (skorbutas, rachitas, pelagra) gali būti gydomos vitaminais. Iš pradžių buvo manoma, kad vitaminai būtinai turi savo sudėtyje turėti amino rūgštį. Vėlesni tyrimai tai paneigė, tačiau pavadinimas liko. Funkas labai greitai išpopuliarėjo ir 1913 m. išleista jo knyga „Vitaminas“ susilaukė didelio pasisekimo. Vėliau Funkas paskelbė B1, B2, C ir D vitaminus. Tiesa, pirmąjį jau buvo kažkas paminėjęs, tačiau jis nustatė jo molekulinę struktūrą, taip įgalindamas mokslininkus jį vėliau susintetinti. Jis taip pat atrado nikotininę rūgštį arba B3 vitaminą (jo trūkumas sukelia pelagrą). Persikėlęs į JAV Funkas ėmė tyrinėti vėžį. Tyrimų metu jis sukūrė vitaminų A ir D koncentratus, bei aršeniku grįstą vaistą nuo sifilio Salvarsan. Grįžęs į Lenkiją, Funkas susidomėjo hormonais ir jų paskirtimi. 1924 m. jis įrodė, kad hipofizio liauka gamina hormonus, veikiančius raumenis ir reguliuojančius vandens kiekį organizme. Iš Lenkijos pasitraukęs į Paryžių, mokslininkas atrado, kad lytiniai hormonai testosteronas bei estrogenas gali būti naudojami tam tikrų ligų gydymui. Jis taip pat sugebėjo išskirti vyrišką androsterono hormoną iš šlapimo. Nepaisant sėkmingo darbo, jis vėliau išvyko į JAV, kur tapo vitaminų korporacijos konsultantu.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
