From Wikipedia, the free encyclopedia
Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.
| Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Jurbarkas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 12 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Skirmantas Mockevičius | ||||||
| Gyventojų | 25 174[1] | ||||||
| Plotas | 1 507 km² | ||||||
| Tankumas | 17 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 90 m | ||||||
| Tinklalapis | jurbarkas.lt | ||||||
 Vikiteka | Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Jurbarko rajonas yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (prie Nemuno). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C.
Pro rajoną teka Mituva su intakais (Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala), rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai (didžiausi – Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių). Miškingumas ~35 %. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai. Yra Laukesos (nedidelė dalis), Dainių, Balandinės pelkės.[2]
Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.
| 55° 23' 20 | |||||||||||
| 22° 15′ 30″ |
|
23° 30′ 10″ | |||||||||
| 55° 02′ 50″ |
 | Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.[3]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 736 | 30 apylinkių | 2 miestai (Jurbarkas, Smalininkai) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 15 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 739 | 41 892 | 15 apylinkių | 2 miestai |
| 1963 m. (Išsamiau) | 17 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1514 | 43100 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1500 | 41 624 | 17 apylinkių | 2 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1514 | 17 apylinkių | 2 miestai, 8 miesteliai (Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė), 352 kaimai, 11 kaimų dalių, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1507 | 41 000 | 16 apylinkių | 2 miestai, 8 miesteliai, 342 kaimai, 25 kaimų dalys, 11 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1979 m. (Išsamiau) | 40 511 | 14 apylinkių | 2 miestai, 377 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) | 1507 | 13 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 354 kaimai, 11 viensėdžių | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1508 | 40 351 | 10 apylinkių | 2 miestai, 378 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1507 | 37 786 | 11 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 8 miesteliai, 373 kaimai, 8 viensėdžiai |
 | |||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2011 m.sur.[4] | 2013 m.[5] | 2021 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 41 892 | 41 624 | 40 511 | 40 351 | 37 786 | 37 353 | 35 616 | 30 186 | 29 250 | 25 174 |
|
2011 m. gyveno 30 186 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 37 786 žmonės:[7]
|
Savivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Jurbarkų, Girdžių, Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.
Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
