![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/83/Josephus.jpg/640px-Josephus.jpg&w=640&q=50)
Juozapas Flavijus
From Wikipedia, the free encyclopedia
Juozapas Flavijus (gimė Josefas ben Matatija)[1] (hebr. יוסף בן מתתיהו, Yōsef ben Matiṯyāhu, gr. Ἰώσηπος Ματθίου παῖς, Iṓsēpos Matthíou paîs, 37 m. – 100 m.)[2] – I a. romėnų-žydų istorikas, gimęs Jeruzalėje, Judėjoje, kilęs iš kunigų giminės.[1] Jo motina tvirtino esanti karališkosios šeimos palikuonė.
Juozapas Flavijus hebr. יוסף בן מתתיהו | |
---|---|
![]() | |
Romantizmo stiliaus Juozapo Flavijaus graviūra | |
Gimimo vardas | Josefas ben Matatija |
Gimė | 37 m. Jeruzalė, Judėja |
Mirė | 100 m. (~63 metai) |
Veikla | žydų ir romėnų istorikas |
Judėjos kare jis iš pradžių kovojo prieš romėnus, būdamas Galilėjos žydų karinių pajėgų vadu. 67 m., po šešias savaites trukusios Jotapatos apgulties, jis pasidavė romėnams, vadovaujamiems Vespasiano ir pateko į jo nelaisvę. Vėliau Juozapas Vespasianui tvirtino, jog Vespasianas taps Romos imperatoriumi. Atsakydamas į tai, Vespasianas nusprendė laikyti Juozapą vergu ir, tikėtina, vertėju. Kai 69 m. Vespasianas tapo imperatoriumi, jis suteikė Juozapui laisvę. Tuo metu Juozapui buvo suteiktas Flavijaus – Vespasianų šeimos – vardas.[1][3]
Vėliau Juozapas Flavijus gavo Romos pilietybę. Taip pat jis tapo Vespasiano sūnaus Tito patarėju ir draugu bei buvo jo vertėju, kai 70 m. Titas vadovavo Jeruzalės apgulčiai. Kadangi apgultis pasirodė esanti neveiksminga, siekiant sustabdyti žydų sukilimą, netrukus po to sekė miesto naikinimas bei Antrosios šventyklos grobimas ir sunaikinimas.
Juozapas Flavijus užrašė žydų istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas pirmajam mūsų eros šimtmečiui bei Judėjos karui (66–70 m.)[4] įskaitant ir Masados apgultį. Svarbiausi jo darbai buvo Judėjos karas (75 m.) ir Judėjos senybės (94 m.).[5] Judėjos karas pasakoja apie žydų sukilimą prieš romėnų okupaciją. Judėjos senybės pasakoja pasaulio istoriją iš žydų perspektyvos neva graikų ir romėnų auditorijai. Šie darbai suteikia vertingą supratimą apie pirmo amžiaus judaizmą ir krikščionybės istorijos pradžią.[5] Juozapo darbai yra vienas pagrindinių senovės Palestinos istorijos šaltinių[6] ir suteikia reikšmingus bei nepriklausomus nuo Biblijos Poncijaus Piloto, Erodo I Didžiojo, Jono Krikštytojo bei, greičiausiai, Jėzaus Kristaus aprašus.