Italijos suvienijimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Italijos suvienijimas (it. il Risorgimento – Atgimimas) – politinis ir visuomeninis judėjimas, kurio metu daug įvairių Italijos pusiasalio valstybių buvo suvienyta į vieną Italijos valstybę XIX a. Nors tikslios laikotarpio pradžios ir pabaigos datos neaiškios, dažniausiai laikoma, kad judėjimas prasidėjo su Vienos kongresu 1815 m., po Napoleono sutriuškinimo, o baigėsi apie 1871 m. su Prancūzijos-Prūsijos karu. Paskutinės teritorijos prie Italijos buvo prijungtos po Pirmojo pasaulinio karo.
Italijos istorija | |
Senovės Romos istorija | |
Šiaurė | Pietūs |
Ostgotų karalystė | |
Bizantijos imperija (Ravena) | |
Langobardų karalystė: | |
D. Lombardija | Beneventas |
Frankų imperija | |
Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
Apulija ir Kalabrija | |
Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
Prancūzijos imperija | |
Italijos suvienijimas: | Abiejų Sicilijų karalystė |
Sardinijos karalystė | |
Italijos karalystė | |
Italijos fašizmas | |
Italijos Respublika | |
Susijusių šalių istorijos: | |
Sardinijos, Sicilijos |