Inturkė

Inturkė (arba Anturkė) – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Molėtų, prie kelio  173  Molėtai–Pabradė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, veikia biblioteka, paštas (LT-33007).

Inturkės reginys

Inturkė
[[Vaizdas:Inturkė3.JPG|{{#if:285|270px]]
Inturkė
55.160°š. pl. 25.561°r. ilg. / 55.160; 25.561 (Inturkė)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Inturkės seniūnija
Gyventojų (2021)	237
Vikiteka	Inturkė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Iñturkė Kilmininkas: Iñturkės Naudininkas: Iñturkei Galininkas: Iñturkę Įnagininkas: Iñturke Vietininkas: Iñturkėje
Istoriniai pavadinimai	rus. Интурки[2]

Etimologija

Akmuo su data

Inturkės bažnyčia

Inturkė – vandenvardinis vietovardis, kildinamas nuo Urkio ežero,^[3] telkšančio už 3 km į šiaurę nuo bažnytkaimio. Vietovardis sudarytas pridedant priešdėlį ant-, kuris ilgainiui pakito į Int-.

Geografija

Inturkė įsikūrusi Galuonų ežero Gėluoto įlankos šiauriniame krante. 3 km į šiaurės rytus yra Kertuojų ežero, 2 km į rytus – Išnarų ežeras. Į rytus nuo Inturkės yra Labanoro regioninis parkas.

Istorija

Inturkė žinoma nuo 1373 m. XVI a. – seniūnijos centras. Nuo XVI a. ir jos apylinkės priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui. 1555 m. pastatyta bažnyčia (perstatyta 1668 m., XVIII a. viduryje – XIX a. pirmoje pusėje). XIX a. Inturkė – Vilniaus apskrities miestelis,^[4] buvęs Molėtų valsčiuje.^[5]

1834 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–1953 m. septynmetė, 1953–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Inturkės pagrindinė mokykla, gyvavusi iki 2020 m. rudens.

1860 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Per II pasaulinį karą Inturkės gyventojai nukentėjo nuo Armijos Krajovos. 1941 m. liepos – rugpjūčio vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta Inturkės žydų. 1947–1950 m. valsčiaus, vėliau apylinkės centras. 1949 m. įkurtas Inturkės kolūkis, kaimas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1960 m. įkurtas paštas, medicinos punktas, 1988 m. vaikų darželis, kultūros namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Inturkės seniūnijos centras	?
XIX a. – 1915 m.	Molėtų valsčius	Vilniaus apskritis
1919–1947 m.		Utenos apskritis
1947–1950 m.	Inturkės valsčiaus centras
1950–1995 m.	Inturkės apylinkės centras	Molėtų rajonas
1995–	Inturkės seniūnijos centras	Molėtų rajono savivaldybė

Architektūra

Inturkės planas linijinis. Centre – liaudiškojo romantizmo medinė Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, statyta XVIII a. viduryje – XIX a. pirmoje pusėje ir XVIII a. varpinė; jos žalvarinis varpas išlietas 1671 m., 1973 m. perkeltas iš Rudesos kapinių koplyčios. Vienanavę bažnyčios vidaus erdvę puošia giliais kesonais suskirstytos lubos, XVIII a. liaudiškojo baroko formų altorius, vertingi paveikslai („Šv. Barbora“, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, abu XVIII a., „Šv. Antanas“, XVIII a. pabaiga, „Švč. Mergelė Marija, pamynusi žaltį“, „Šv. Kazimieras“, abu XIX a., „Šv. Ambraziejus laimina Cezarį Teodorą“, 1873 m.), Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1878 m., tapytojas Butkevičius). Paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai – XVIII a.

Inturkės Dievo Motinos Užtarėjos cerkvėje, statytoje 1860 m. yra vertingos ikonos („Šv. Sava Višeriškis“, XIX a. vidurys, „Šv. Marija Magdalietė“, „Šv. Elijas“, „Šv. Aleksandras Neviškis“, „Šv. Mikalojus“, 1889 m. ir jų aptaisai.^[6]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2]	1866 m.	1905 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1977 m.[11]
104	414	792	183	217	188	230
1979 m.sur.[12]	1985 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-
261	237	282	324	237	237	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žydai

Iki Antrojo pasaulinio karo Inturkėje gyveno 62 žydų šeimos; iki Holokausto liko tik 40 šeimų, kartu skaičiuojant ir gretimą Raitarados kaimą. Kiti emigravo į Pietų Afriką, JAV, o keletas – į Palestiną. Reitaroda buvo laikoma Inturkės priemiesčiu. Čia gyveno 20 žydų šeimų.^{[18][19][20][21][22]} Inturkės ir Reitarodos gyventojai žydai nužudyti 1941 m. Lakajos miške dabartiniame Švenčionių raj.^[23]

Galerija

• 
  Inturkės mokykla
• 
  Paminklas žuvusiems Nepriklausomybės kare
• 
  Inturkės bažnyčia

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 342 psl.
3. Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 231
4. Inturki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 298 psl. (lenk.)
5. Inturki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 613 psl. (lenk.)
6. Inturkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 186 psl.
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Inturkė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 645 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Inturkė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 489 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Inturkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 59
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
18. Lithuanian Jewish Communities Nancy Schoenburg, ‎Stuart Schoenburg · 1996 · ‎History
19. Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos. Viktorija Kazlienė, Indraja, Utenos krašto kultūrinis žurnalas, 2021 m., birželis, Nr.2 (81), p.24, skyrius Atmintis
21. „Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos“. Viktorija Kazlienė,– Vilnis, 2021 m. sausio 26 d., Nr. 7, (8376)
22. „Inturkės žydų likimas“, prof. Aleksandras Vitkus, istorikas Chaimas Bargmanas;. kovo 12 d. Nr.20 (8192) Vilnis.
23. „Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos“. Viktorija Kazlienė,– Vilnis, 2021 m. sausio 26 d., Nr. 7, (8376)

• Inturkė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 51 psl.

Nuorodos

• Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Nuotraukos Archyvuota kopija 2007-10-30 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	MOLĖTAI – 13 km
			Ūta – 6 km Joniškis – 14 km PABRADĖ – 30 km