From Wikipedia, the free encyclopedia
Ignacijus Dantis (it. Ignazio Danti, 1536 m. balandžio mėn., Perudža, Italija – 1586 m. spalio 19 d. Alatris, Italija) – italų šventikas, Dominikonų vyskupas, astronomas, kartografas ir kosmografas.[1]
| Ignacijus Dantis it. Ignazio Danti | |
|---|---|
 | |
| Ignacijus Dantis apie 1576-1586 metus. Paveikslas saugomas Bresto menų muziejuje Prancūzijoje | |
| Gimė | 1536 m. balandžio mėn. Perudža, Italija |
| Mirė | 1586 m. spalio 19 d. (~50 metų) Alatris, Italija |
| Veikla | italų šventikas, Dominikonų vyskupas, astronomas, kartografas ir kosmografas |
| Alma mater | Perudžos universitetas |
Ignacijus Dantis gimė 1536 m. balandžio mėnesį Perudžoje, Italijoje, turtingo architekto ir mokslininko šeimoje. Jo vyresnysis brolis Vincentas Dantis buvo žinomas Florencijos skulptorius, o jaunesnysis brolis Girolamas Dantis (1547–1580) – tapytojas.
Pats Ignacijus mokėsi Perudžos universitete.[2]
1555 m. kovo mėnesį Ignacijus Dantis įstojo į Dominikonų ordiną. Įstojęs į minėtą ordiną, jis pakeitė vardą iš Pelegrino į Ignacijaus. Kažkiek laiko studijavo filosofiją ir teologiją tam, kad galėtų skelbti pamokslus, tačiau vėliau save pašventė matematikai, astronomijai ir geografijai.[3]
1562 m. Dantis išvyko į Florenciją. Joje dėstė matematiką ir gamtos mokslus. 1563 m. rugsėjo mėnesį Dantis buvo pakviestas Toskanos kunigaikščio Kozimo I de Medičio dalyvauti jo mokslinės kartografijos projekte Vekjo rūmuose. Per vėlesnius 30 metų Dantis sukūrė daugiau kaip 30 geografinių žemėlapių.
1574 m. jis aptiko 11 dienų skirtumą tarp Julijaus kalendoriaus ir astronominių metų.
Florencijoje Dantis taip pat dirbo prie daugelio kitų reikšmingų mokslinių ir kosmografinių projektų, įskaitant didžiulį Guardarobos žemės rutulį (1564–1568). Kūrė astronominius prietaisus (pvz., Astrolabes), kuris saugomas Galilėjaus muziejuje Florencijoje.
Dantis diskutavo su kunigaikščiu Kozimu dėl kanalo, skirto sujungti Florenciją su Viduržemio ir Adrijos jūra, statybos, tačiau šį projektą nebuvo lemta įgyvendinti dėl Kozimo I mirties.[4]
Po kunigaikščio mirties Dantis paliko Florenciją ir niekada į ją nebesugrįžo. 1575 m. jis tapo Bolonijos universiteto matematikos profesoriumi. 1583 m. jis buvo paskirtas Alatrio vyskupu. Bolonijoje, šv. Petronijaus bazilikoje Dantis sukūrė ir pastatė senovinį astronominį prietaisą – gnomoną.[5]
Pakviestas popiežiaus Grigaliaus XIII, Dantis nuo 1580 m. dalyvavo, keičiant ir koreguojant Grigaliaus kalendorių bei sudarant senojo ir naujojo pasaulių žemėlapius.[5]
Dantis išvertė Euklido Aleksandriečio veikalą „Pradmenys“ ir šį kūrinį išleido.[5]
Viename iš savo veikalų („Trattato del’uso e della fabbrica dell’astrolabo con la giunta del planifero del Raja“, 1569) Dantis rašo apie ekliptikos plokštumos sumažinimą. Florencijoje ir Bolonijoje Dantis nustatė geografinio dienovidinio kryptį.
Parašė kažkiek knygų: „Le Scienze matematiche ridotte in tavole“ ir kt.
.jpg)
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
