Homo luzonensis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Homo luzonensis – išnykusi Homo genties rūšis, apie kurios atradimą paskelbta 2019 m.
Homo luzonensis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Homo luzonensis padikaulis | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Homo luzonensis Détroit et al., 2019 |
2007 m. Callao oloje, esančioje Filipinų Lusono saloje, Philip J. Piper atrado hominino trečiąjį padikaulį. Florent Détroit iš pradžių jį priskyrė šiuolaikiniams žmonėms. Remiantis radiometriniu datavimu, atrastojo padikaulio amžius – 66 700 ± 1000 metų, o susijusių gyvūnų liekanų bei hominino danties, rasto 2011 m., apytikris amžius – 50 000 metų.[1]
2019 m. Florent Détroit su kitais mokslininkais aprašė vėliau atrastas „dar dvylika homininų kūno dalių, priklausiusių bent trims skirtingiems individams ir atrastų tame pačiame stratigrafiniame Callao olos sluoksnyje, kaip ir anksčiau atrastas padikaulis“. Šie mokslininkai priskyrė fosilijas naujai atrastai Homo luzonensis rūšiai, remdamiesi skirtumais tarp atrastosios ir jau anksčiau žinomų Homo genties rūšių, įskaitant H. floresiensis bei H. sapiens.[1][2][3] Vis dėlto kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad reikia papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad atrastos fosilijos iš tikrųjų priklauso naujai rūšiai. Anot jų, gali būti, jog fosilijos priklausė kuriai nors prie vietinių sąlygų prisitaikiusiai Homo genties rūšies atstovų populiacijai (pvz., H. erectus ar Denisovo žmonėms).[4]