Pleistocenas

Pleistocenas – kvartero periodo epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. ir apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį.

Pleistocenas
Pradžia	2,588 Ma1
Pabaiga	0,012 Ma1
Pleistoceno fauna
1: Ma = milijonai metų

Pleistoceno epocha prasidėjo po plioceno, o po jos prasidėjo holocenas. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutinio ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje.

Svarbiausiais pleistoceno įvykiais galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 % Žemės sausumos buvo padengta ledynų.^[1] Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo mamutai, gauruotieji raganosiai, urviniai liūtai, bizonai, jakai, gigantiškieji elniai, laukiniai arkliai, kupranugariai, lokiai (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą, šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje.

Sąvokos istorija

XIX a. pradžioje išmokta atskirti chaotiškai išsidėsčiusias ledynmečio nuosėdas Šiaurės Europoje, Šiaurės Vakarų Europoje ir Alpėse nuo po jomis esančių sluoksnių. Tuo metu šie sedimentai interpretuoti tebesiremiant bibline tvano istorija.

Tik įsitvirtinus ledynmečio teorijai, vėlyvojo kvartero nuogulos buvo padalintos į diliuvijų ir aliuvijų. Vėliau šias sąvokas pakeitė pleistocenas ir holocenas. 1829 m. Jules Desnoyers pasiūlė kvartero sąvoką nuosėdoms, kurios buvo gerokai jaunesnės nei terciaro. 2004 m. terciaro ir kvartero sąvokas pakeitė paleogenas ir neogenas, atitinkamai buvo pakeistos stratigrafinės ribos.

Pleistoceno sąvokos autorius – škotų mokslininkas Charles Lyell, pirmajame savo knygos „Geologijos pagrindai“ (1830 m.) pasiūlęs padalinti terciarą į keturias geologines epochas (įskaitant ir senąjį bei naująjį plioceną). 1839 m. jis pasiūlė naująjį plioceną vadinti pleistocenu.

Skirstymas

Pleistocenas dalinamas į smulkesnes epochas, kurios skiriasi priklausomai nuo regiono. Anksčiau pleistocenas skirstytas į tris pakopas (ankstyvasis, vidurinis ir vėlyvasis pleistocenas).

Paleogeografija

Šiuolaikiniai žemynai pleistoceno metu buvo praktiškai dabartinėse savo vietose, plokštės, ant kurių jie yra, greičiausiai viena kitos atžvilgiu judėjo ne daugiau nei 100 km nuo periodo pradžios. Pleistoceno epochos metu didžioji dalis Europos, Sibiro, Kanados, Naujosios Zelandijos, Tasmanijos, Argentinos buvo padengta ledu. Prasidėjo ir tęsėsi paskutinis ledynmetis.

Šaltiniai

1. "Pleistocene Epoch. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.