Gaučiai

Gaučiai arba Putilovas (vok. Gut Gauten, nuo 1939 m. Gauten, nuo 1945 m. rus. Гаутен, nuo 1946 m. rus. Путилово) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, nuo 2006 m. balandžio 3 d. Krasnotorovkos kaimo gyvenvietės kaimas.^[1][2]

Gaučiai vok. Gauten rus. Путилово
Gaučiai 54°48′29″š. pl. 20°01′44″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Zelenogradsko rajonas
Pašto kodas	238532
Tel. kodas	+7 401 50
Tinklalapis	krasnotorovskoe.munrus.ru

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės.^[3] 1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.^[4] 1910 m. buvo 80 gyventojų.^[5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2006 m. balandžio 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1723–1818 m.	Rytų Prūsijos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1939 m.	Žuvininkų apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m.	Sembos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kranco rajonas	TSRS
1947–2006 m.	Povarovkos apylinkė Zelenogradsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2006 m.	Krasnotorovkos kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Gaučiai GenWiki
5. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

Nuorodos

• Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
• G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.