![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d7/Galloitalic.png/640px-Galloitalic.png&w=640&q=50)
Galų-italų kalbos
romanų kalbų pogrupis / From Wikipedia, the free encyclopedia
Galų–italų kalbos (it. lingue gallo-italiche) – artimos šiaurės italų pogrupio kalbos ar tarmės.[1][2]
Daugiau informacijos Paplitimas, Kilmė ...
Galų-italų kalbos | |
Paplitimas | Italija, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Prancūzija |
---|---|
Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
Uždaryti
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d7/Galloitalic.png/640px-Galloitalic.png)
Galų–italų kal̃bos yra Apenino pusiasalio galų lotynų kalbõs tęsinys, ši lotynų kalbos atmaina išsivystė ant keltų kalbų substrato. Galų–italų kalbų formavimuisi padarė įtaką germanų kalbos – ostgotų ir langobardų.[3] Daug ypatybių galų–italų kalbas jungia su galų–romanų kalbomis.[1]
Tarp galų–italų kalbų nėra griežtų ribų, jas skiria pereinamųjų tarmių ruožai, šioms tarmėms būdingi dviejų, trijų ar net keturių kaimyninių kalbų bruožai.[4]
Galų–italų grupei priklauso ligūrų, lombardų, pjemontiečių ir emiliečių-romaniečių kalbos:[5][6]
- ligūrų kalba:
- intemelų tarmė (įtraukiant monegaskų, mentoniečių tarmes);
- vakarų ligūrų kalba;
- genujiečių tarmė;
- Činkve Terės tarmė;
- tabarkinų tarmė;
- Bonifačo tarme;
- lombardų kalba:
- vakarų lombardų tarmė:
- Milano tarmė;
- Alpių lombardų tarmė;
- rytų lombardų tarmė;
- vakarų lombardų tarmė:
- pjemontiečių kalba:
- turiniečių tarmė;
- kanaveziečių tarmė;
- bjeliečių tarmė;
- langiečių tarmė;
- monferatiečių tarmė;
- pjemontiečių aukštaičių tarmė;
- emiliečių-romaniečių kalba:
- emiliečių tarmės:
- vakarų emiliečių tarmė;
- rytų emiliečių tarmė;
- romaniečių kalba.
- emiliečių tarmės:
- siciliečių galų-italų tarmės;
- bazilikatiečių galų-italų tarmės.