G. Vagnoriaus ministrų kabinetas

Gedimino Vagnoriaus ministrų kabinetas – 3-asis Lietuvos vyriausybės kabinetas nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

G. Vagnoriaus ministrų kabinetas
3-asis kabinetas
Gediminas Vagnorius
Darbą pradėjo	1991 m. sausio 13 d.
Darbą baigė	1992 m. liepos 21 d.
Istorija
Seimas	Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas
Ankstesnis	A. Šimėno
Vėlesnis	A. A. Abišalos

Istorija

Sausio įvykiai ir naujos vyriausybės darbo pradžia

1991 m. sausio 13 d. Vilniuje vyko kruvini sausio įvykiai. Ministras pirmininkas Albertas Šimėnas nepasirodė tą dieną rengiamuose posėdžiuose ir niekas negalėjo jo rasti (vėliau paaiškėjo, kad jis paliko Vilnių ir naktį praleido Druskininkuose^[1]), todėl Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas iškart jį ir jo kabinetą atleido ir į vyriausybės vadovo pareigas paskyrė ekonomistą, signatarą ir deputatą Gediminą Vagnorių.^[2] Jo vadovaujamas kabinetas darbą de facto pradėjo iškart, nuo 1991 m. sausio 13 d., nors programa patvirtinta ir įgaliojimai veikti suteikti buvo tik 1991 m. birželio 13 d., penki mėnesiai nuo paskyrimo.^[3]

Darbo eiga ir nesutarimai

Ministrų kabinetas dirbo ilgiau nei metus, jo grūtį daugiausia lėmė daugumos pasikeitimas. G. Vagnorius buvo „Jungtinės Sąjūdžio“ parlamentinės grupės narys, kurios nariai iki 1991 m. pabaigos ir 1992 m. pradžios perėjo į „Nuosaikiųjų frakciją“. Tokie pakitimai vyriausybę padarė mažuma, taip įsigalėjo „naujoji dauguma“ (iš centro ir kairiųjų jėgų susiformavusi dauguma)^[4], todėl galiausiai 1992 m. liepos 14 d. G. Vagnorius ir jo kabinetas atsistatydino.^[5]

Naujasis kabinetas

Į G. Vagnoriaus poziciją po savaitės buvo paskirtas verslininkas, mokslų daktaras, signataras ir kabineto ministras Aleksandras Algirdas Abišala, kuris suformavo 4-ąją vyriausybę nuo nepriklausomybės atkūrimo.^[2]

Darbo rezultatai: reformos

G. Vagnoriaus kabinetas pradėjo reformas, būtinas norint pereiti į rinkos ekonomiką, įskaitant valstybės turto ir kolūkių privatizavimą, taip pat valiutos reformą. Tačiau kai kurios reformos buvo kritikuojamos kaip skubotos ir neefektyvios, buvo kaltinama dėl greito ekonominės veiklos nuosmukio.^[5]

Kabinetas

Šie ministrai dirbo trečiajame ministrų kabinete:^[3]

Dėl duomenų prieštaringumo šaltiniuose nenurodoma visų ministrų partinė priklausomybė.

Portfelis	Ministras		Politinė partija		Laikotarpis
					Nuo	Iki
Ministras pirmininkas		Gediminas Vagnorius	LPS		1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
MP pavaduotojai	Algis Dobravolskas				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
	Vytautas Pakalniškis				1991 m. sausio 23 d.[6]	1992 m. liepos 21 d.
		Zigmas Vaišvila			1991 m. sausio 13 d.[7]	1992 m. liepos 21 d.
Ekonomikos		Vytas Navickas			1991 m. sausio 13 d.	1991 m. gegužės 22 d.[8]
		Albertas Šimėnas			1991 m. gegužės 30 d.[9]	1992 m. liepos 21 d.
Energetikos	Leonas Vaidotas Ašmantas				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Finansų	Romualdas Sikorskis				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. vasario 26 d.
	Elvyra Janina Kunevičienė				1991 m. vasario 26 d.[10]	1992 m. liepos 21 d.
Krašto apsaugos		Audrius Butkevičius			1991 m. spalio 10 d.[11]	1992 m. liepos 21 d.
Kultūros ir švietimo		Darius Kuolys			1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Materialinių išteklių (vėliau Prekybos ir materialinių išteklių)	Romualdas Kozyrovičius				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. vasario 26 d.
	Vilius Židonis				1991 m. vasario 26 d.[10]	1992 m. liepos 21 d.
Miškų ūkio	Vaidotas Antanaitis				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. sausio 23 d.[12]
	Jonas Rimantas Klimas				1992 m. sausio 23 d.[13]	1992 m. liepos 21 d.
Pramonės	Rimvydas Jasinavičius				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Prekybos	Albertas Ambraziejus Sinevičius				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. gruodžio 2 d.[14]
Ryšių ir informatikos	Kostas Birulis				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. sausio 7 d.[15]
	Alfredas Antanas Basevičius				1992 m. sausio 7 d.	1992 m. liepos 21 d.
Socialinės apsaugos	Algis Dobravolskas				1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Statybos ir urbanistikos		Algimantas Nasvytis			1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Susisiekimo		Jonas Biržiškis			1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Sveikatos apsaugos		Juozas Olekas		LSDP	1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Tarptautinių ekonominių santykių	Vytenis Aleškaitis				1991 m. spalio 10 d.[16]	1992 m. liepos 21 d.
Teisingumo	Pranas Kūris				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. kovo 12 d.
	Vytautas Pakalniškis				1991 m. kovo 12 d.[17]	1992 m. liepos 21 d.
Užsienio reikalų		Algirdas Saudargas		LKDP	1991 m. sausio 13 d.	1992 m. liepos 21 d.
Vidaus reikalų	Marijonas Misiukonis				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. rugpjūčio 1 d.[18]
	Petras Valiukas				1991 m. lapkričio 19 d.[19]	1992 m. liepos 21 d.
Žemės ūkio	Vytautas Petras Knašys				1991 m. sausio 13 d.	1991 m. vasario 26 d.
	Rimvydas Raimondas Survila		LPS		1991 m. vasario 26 d.[10]	1992 m. liepos 21 d.
Ministras be portfelio		Aleksandras Algirdas Abišala			1991 m. vasario 26 d.[10]	1992 m. liepos 21 d.

Išnašos

1. A. Šimėnas atskleidė, kur slėpėsi per Sausio 13-ąją
2. Po 1990 metų Archyvuota 2021-12-02 at the Wayback Machine
3. Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė 1991–1992
4. Kaip 1992 m. įtvirtinta šiandieninė rinkimų sistema: politikų ginčai ir rinkimų datą lėmusi moneta
5. Vienuolika metų – dvylika premjerų
6. „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo“. 1991 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. I-996. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
7. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PAVADUOTOJO PASKYRIMO
8. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTRO
9. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTRO PASKYRIMO
10. DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ PASKYRIMO
11. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO PASKYRIMO
12. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTRO ATSISTATYDINIMO
13. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTRO PASKYRIMO
14. POTVARKIS
15. POTVARKIS
16. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ SANTYKIŲ MINISTRO PASKYRIMO
17. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
18. Laikinai vykdyti atsistatydinusio ministro pareigas buvo patikėta VRM Policijos departamento generaliniam komisarui, ministro pirmajam pavaduotojui Petrui Liubertui. Tačiau pats ministro postas liko neužimtas. https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Veikla/Vidaus%20reikal%C5%B3%20istorija/8dalis.pdf Archyvuota 2016-08-27 at the Wayback Machine
19. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PASKYRIMO