From Wikipedia, the free encyclopedia
Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) arba Farerų salos – salų grupė šiaurės Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos Karalystės regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.
Farerų salos | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Tu gražiausia mano žemė“ | |||||
Farerai žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | farerų, danų[1][2][3] | ||||
Sostinė | Torshaunas | ||||
Didžiausias miestas | Torshaunas | ||||
Valstybės vadovai • Karalius • Premjeras • - |
Frederikas X Aksel V. Johannesen - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
1 399[4] km2 (180) 0,5 % | ||||
Gyventojų • 2021 • Tankis |
53 358[5] (214) 38,1 žm./km2 (169) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 3,126[6] mlrd. $ (–) 58 585 $ (–) | ||||
Valiuta | Farerų krona (DKK) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+0 (WET) UTC+1 (WEST) | ||||
Nepriklausomybė autonomija |
nuo Danijos 1948 m. | ||||
Interneto kodas | .fo | ||||
Šalies tel. kodas | +298 |
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Streimojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Sletaratinduro kalnas, (far. Slættaratindur) iškilęs 882 m, Eisturojaus saloje. Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.
Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 3 °C, o liepos 10 °C. Per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta.
Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.
91,7 % Farerų salų gyventojų – fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Mažasis Duimunas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.