From Wikipedia, the free encyclopedia
Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų.[1] Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 720 narių. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.
| Europos Parlamentas | |
 | |
| Apžvalga | |
|---|---|
| Tipas | De facto žemieji rūmai |
| Įkurta | 1952 m. rugsėjo 10 d. |
| Pirmininkas | Roberta Metsola (EPP) |
| Struktūra | |
| Vietų skaičius | 720 |
.svg) | |
| Politinės grupės | |
| Rinkimai | |
| Rinkimų sistema | Pasirenkama valstybių narių |
| Paskutiniai rinkimai | 2024 m. birželio 6–9 d. |
| Posėdžių vieta | |
 Strasbūras, Prancūzija | |
| Nuorodos | |
| Svetainė | europarl |
Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai.[2] Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %.[3] Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.).[4]
Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva.[5][6] Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis.[7] Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti.[5]
Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID).
Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje.[8] Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai.[9][10]
Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.
| Frakcija[11] | Partijos | Vadovai | Įkurta | Narių skaičius (2022)[12] | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Europos liaudies partija (EPP) | Europos liaudies partija (EPP) | Manfred Weber[13] | 2009 | 176 / 703 | |||
| Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) | Europos socialistų partija (PES) | Iratxe García[14] | 2009 | 144 / 703 | |||
| Atnaujinkime Europą (Renew)[15] |
|
Stéphane Séjourné[17] | 2019 | 101 / 703 | |||
| Žalieji–Europos laisvasis aljansas (Greens–EFA) |
|
|
1999 | 73 / 703 | |||
| Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) |
|
|
2009 | 66 / 703 | |||
| Tapatybė ir demokratija (ID)[19] | Tapatybės ir demokratijos partija (ID Party) | Marco Zanni[20] | 2019 | 62 / 703 | |||
| Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija – Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE-NGL) |
|
|
1995 | 38 / 703 | |||
| Nepriklausomi nariai |
|
– | – | 46 / 703 | |||
| 2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Parlamento narių skaičius sumažėjo nuo 751 iki 705. 27 iš 73 britų vietų perskirstytos kitoms valstybėms. | |||||||
Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.
Pirmininkas renkamas Europos Parlamento slaptu balsavimu. Laimi absoliučią balsavusių narių balsų daugumą surinkęs kandidatas. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.
Maltos politikė Roberta Metsola yra dabartinė Europos Parlamento pirmininkė, išrinkta 2022 m. sausio mėn.
Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.
Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:
Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos. Pavyzdžiui, Lietuvai nuo 2014 m. atstovauja 11 parlamentarų.
Po paskutinių 2024 m. vykusių rinkimų, Lietuvai Europos Parlamente atstovauja:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
