Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas (est. Peaminister) – Estijos Respublikos Vyriausybės vadovas, kurį skiria Prezidentas, gavęs Riigikogu teikimą bei pasitaręs su parlamentinėmis frakcijomis. Kuomet susitarti nepavyksta, Parlamentas turi teisę atmesti Prezidento siūlymą ir pasirinkti savąjį kandidatą. Kadangi Ministras Pirmininkas, siekdamas išlikti valdžioje, privalo išlaikyti Parlamento pasitikėjimą, jis įprastai yra pagrindinis valdančiosios koalicijos sąjungininkas. Šiuo metu Estijos Vyriausybės vadovo pareigas eina Kristen Michal, priklausantis liberaliai „Reformų partijai“. Jis postą užėmė 2024 m. liepos 23 d. po to, kai atsistatydino Kaja Kalas (Kaja Kallas).
| Estijos ministras pirmininkas Eesti Vabariigi peaminister | |
 Estijos Respublikos herbas | |
 Dabartinė Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas Kristen Michal | |
| Įkurta | 1918 m. vasario 24 d. |
|---|---|
| Statusas | Vyriausybės vadovas |
| Rezidencija | Stenboko namas, Talinas |
| Kadencija | Neribojama |
| Pirmas ėjęs | Konstantin Päts |
| Atlyginimas | 7,303 € per mėnesį[1] |
| Oficiali svetainė | valitsus.ee |
Kaip nurodyta Estijos Konstitucijoje, Ministras Pirmininkas negali vadovauti konkrečiai ministerijai ir yra atsakingas už sklandų Vyriausybės darbą. Ministro Pirmininko svarba ir vaidmuo Vyriausybėje priklauso nuo santykių nuo politinės partijos, kuriai šis vadovauja, palaikymo: kuo šis turi stipresnį palaikymą savo partijoje ir yra užsitikrinęs bendrapartiečių daugumą Parlamente, tuo jo autoritetas svaresnis. Tačiau esminiais nacionaliniais šalies klausimais galutinį sprendimą priima Riigikogu.
Priešingai nei daugelyje kitų parlamentinių respublikų, kur Prezidentas figūruoja kaip nominalus svarbiausias valstybės pareigūnas, Estijos Ministras Pirmininkas de jure ir de facto yra vyriausiasis valstybės pareigūnas. Taip yra dėl to, nes Konstitucijoje vykdomoji valdžia paskirta Vyriausybei, o šis yra jos galva.
Istorija
Estijai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos ir Vokietijos imperijų 1918 metais, Estijos laikinajai Vyriausybei iki 1920 m. vadovavo Ministras Pirmininkas. Vėliau 1920 m. Konstitucijoje valstybės vadovo vaidmuo patikėtas Valstybės Seniūnui (est. Riigivanem), kurio asmenyje buvo sujungtos ministro pirmininko bei prezidento pareigos. Anuomet politinė sistema buvo itin parlamentinė: turėdamas paprastą daugumą Riigikogu galėjo atleisti Valstybės Seniūną, pastarasis nebuvo aukščiausias pajėgų vadas ir negalėjo ratifikuoti įstatymų ar paleisti Parlamento.[2] Vadovaujantis 1934 m. Konstitucija buvo išleistas plebiscitas – buvo atkurtas Ministro Pirmininko postas, kuris labiau pasižymėjo prezidentinei sistemai būdingomis savybėmis. Priėmus naująją Konstituciją, Valstybės Seniūnu pradėta vadinti būtent šalies, o ne Vyriausybės galva. Nuo 1934 m. Valstybės Seniūnas galėjo skirti arba atleisti Ministrų Kabinetą, vetuoti įstatymus, pasirašyti dekretus bei paleisti Riigikogu.[3]
1934 m. kovo 12 d. Konstantinas Petsas (Konstantin Päts), demokratiškai eidamas Ministro Pirmininko ir Valstybės Seniūno pareigas, įvykdė karinį perversmą – jis nuslopino fašistuojantį vapsų judėjimą, suspendavo 1934 m. Konstituciją ir paleido Parlamentą. 1937–1938 m. Petsas pasiskelbė Estijos Prezidentu–vietininku (est. Riigihoidja). Atkūrus Estijos nepriklausomybę, 1992 m. Konstitucijoje šalis įvardinta kaip parlamentinė respublika, atkurti Ministro Pirmininko bei Prezidento postai.
Išnašos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
