Epifitas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Epifitas (iš sen. gr. ἐπί 'ant' + sen. gr. φυτόν 'augalas') – augalas, augantis ant kitų augalų, bet jais pasinaudojantis tik kaip atrama ir nesimaitinantis jų medžiagomis. Didžiausia epifitų įvairovė aptinkama drėgnuose atogrąžų miškuose, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Meksikoje [1]. Lietuvoje tai dažniausiai samanos, kerpės ir dumbliai [2]. Jie gali būti panaudojami kaip senų miškų arba taršos bioindikatoriai.[3]
Be sausumoje ant medžių augančių epifitų, yra daugybė vandens dumblių augančių ant kitų dumblių arba vandens augalų.[2]