Elekcinis seimas

Elekcinis seimas – ekstraordinarinis Abiejų Tautų Respublikos seimas, kurio pagrindinė funkcija buvo valdovo rinkimas. Juose taip pat buvo patvirtinami pacta conventa, aptariami einamieji valstybiniai reikalai, priimami užsienio pasiuntiniai. Didžiausią įtaką elekciniuose seimuose turėjo didikai.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Obeliskas, vietoje, kur vyko elekciniai seimai

Augusto II elekcija 1697 metais

Stanislovo Augusto Poniatovskio elekcija 1764 metais

Elekcinio seimo pravedimo ypatumai

Lauko schema, kuriame vyko elekcinis seimas

Elekcinis seimas rinkosi lauke tarp Varšuvos ir Volios. Vieta, kur rinkosi Elekcinis seimas buvo apsuptas grioviu ir pylimu, čia galėjo būti tiktai ambasadoriai ir senatoriai, pastariesiems buvo statoma atskira paklapinė (šopa). Likusi bajorija kūrėsi aplinkui (žiūrim schemą dešinėje).

Elekcinio seimo pravedimui buvo renkamas maršalka, kuris prisiekdavo tam, kad nepasirašys rinkimų diplomo, jeigu elekcija nebus atlikta sutinkant kiekvienam. Karaliaus rinkimai buvo asmeniniai (viritim), jame buvo leidžiam dalyvauti pasiuntiniams nuo miestų – Varšuvos, Krokuvos, Poznanės. Elekciniame seime dalyvavo ne tik pasiuntiniai (bajorų atstovai įprastuose seimuose), bet ir visa bajorija, nesvarbu kiek jos atvyko. Tačiau bajorijos teisės buvo ribojamos tiktai balso padavimu už tą ar kitą kandidatą; visa kita buvo suteikta pasiuntiniams, sudariusiems su karaliumi „sutarties straipsnius“ (žr. pacta conventa). Elekciniame seime rekomendavo savo kandidatus ir užsienio valdovų pasiuntiniai. Rinkimai nebuvo pavaldūs jokiai bendrai tvarkai, tam, kad „elekcija“ būtu pilnai „laisva“. Karaliaus rinkimai turėjo būti vienbalsiais^[1].

Sėkmingų rinkimų atveju, senatoriai ir pasiuntiniai iš karto paskirdavo mirusio karaliaus laidojimo, naujo karaliaus karūnacijos ir karūnacinio seimo laiką. Esant nesutarimui buvo skiriami bendri suvažiavimai klausimo sprendimui ir dėl galutinės elekcijos patvirtinimo.

Lenkijos karaliai ir Lietuvos Didieji kunigaikščiai išrinkti elekciniame seime

• Henrikas Valua (Henryk III Walezy) 1573 ––1574
• Steponas Batoras (Stefan Batory) 1576–1586
• Zigmantas Vaza (Zygmunt III Waza) 1587–1632
• Vladislovas Vaza (Władysław IV Waza) 1632–1648 – gavo 3543 rinkėjų balsų ^[2]
• Jonas Kazimieras Vaza (Jan II Kazimierz Waza) 1648–1668 gavo 4352 rinkėjų balsų ^[2]
• Mykolas Kaributas Višnioveckis (Michał Korybut Wiśniowiecki) 1669–1673 gavo 11271rinkėjų balsų ^[2]
• Jonas Sobieskis (Jan III Sobieski) 1674–1696 gavo 3450 rinkėjų balsų
• Augustas II (August II Mocny) 1697–1706, 1709–1733 gavo 13641 rinkėjų balsų^[2]
• Stanislovas Leščinskis (Stanisław I Leszczyński) 1704–1709, 1733–1736 gavo 11697 rinkėjų balsų ^[2]
• Augustas III (August III Sas) 1733–1763
• Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław II August Poniatowski) 1764–1795 gavo 5320 rinkėjų balsų ^[2]

Konvokacinis seimas	Elekcinis seimas	Karūnacinis seimas	Pagrindiniai kandidatai	Išrinktas monarchas tautybė, valdymo laikas	Vaizdas	Pastabos
1573 sausis	1573 balandis	1574 vasaris	Ernestas Habsburgas, Austrijos erchercogas Jonas III, Švedijos karalius Ivanas Rūstusis, Rusijos caras Fiodoras I, Ivano Rūsčiojo sūnus Henrikas Valua, Orleano hercogas Alfonso II d’Este, Feraros Modenos ir Redžio hercogas Jurgis Jazloveckis, Podolės vaivada Janas Kostka, karaliaus sekretorius	Henrikas Valua (Prancūzija, 1573—1574)		atsižadėjo sosto, kad užsidėtų Prancūzijos karaliaus karūną
1574 rugpjūtis	1575 lapkritis	1576 kovas	Maksimilianas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius Ernestas Habsburgas, Austrijos erchercogas Ferdinandas II, Austrijos erchercogas Jonas III, Švedijos karalius Ivanas Rūstusis, Rusijos caras Fiodoras I, Ivano Rūsčiojo sūnus Steponas Batoras, Transilvanijos kunigaikštis Alfonso II d’Este, Feraros Modenos ir Redžio hercogas Janas Kostka, karaliaus sekretorius Andžejus Tenčinskis, Krokuvos vaivada	Steponas Batoras (VengrijaВ, 1576—1586)
1587 vasaris	1587 birželis	1588 gruodis	Maksimilianas Austras, Austrijos erchercogas Zigmantas Vaza, Švedijos princas Fiodoras I Ivanovičius, Rusijos caras Ferdinandas II, Austrijos erchercogas Matvejus, Austrijos erchercogas Ernestas Habsburgas, Austrijos erchercogas Janas Kostka, karaliaus sekretorius	Zigmantas Vaza (Švedija, 1587—1632)
1632 birželis	1632 rugsėjis	1633 vasaris	Vladislovas IV, Lenkijos karalaitis Gustavas II Adolfas, Švedijos karalius	Vladislovas IV (1632—1648)		Zigmanto II sūnus.
1648 liepa	1648 spalis	1649 sausis	Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karalaitis Karolis Ferdinandas Vaza, Lenkijos karalaitis	Jonas Kazimieras Vaza (1648—1668)		Zigmanto II sūnus ir Vladislovo II brolis. Artsižadėjo sosto.
1668 lapkritis	1669 gegužė	1669 spalis	Liudvikas II de Burbon-Konde, de Longvilio hercogas Henrikas III Burbon-Konde, Liudviko II sūnus Filipas Vilhelmas, Pfalco kurfiurstas Karolis V Leopoldas, Lotaringijos hercogas Aleksejus Michailovičius, Rusijos caras Aleksejus Aleksejevičius, Rusijos caraitis Fiodoras II Aleksejevičius, Rusijos caraitis Kristina Vaza, Švedijos karalienė Frydrichas Vilhelmas I Brandenburgietis, Prūsijo princas ir Brandenburgo kurfiurstas Adil Gerajus, Krymo chanas [ Jokūbas II Stiuartas, Jorko hercogas Mykolas Kaributas Višnioveckis, Lenkijos magnatas Dimitrijus Jurgis Višnioveckis, Belzo vaivada Aleksandras Jonušas Zaslavskis, Lenkijos magnatas	Mykolas Kaributas Višnioveckis (Lenkija, 1669—1673)
1674 sausis	1674 balandis	1676 vasaris	Liudvikass de Burbon-Konde, de Longvilio hercogas Frydrichas Vilhelms I Brandenburgietis, Prūsijos princas ir Brandenburgo kurfiurstas Karolis V Leopoldas, Lotaringijos hercogas Jonas Sobieskis, Karūnos didysis etmonas Georgas Danas, Danijos princas Maksimilianas II, Transilvanijos kunigaikštis	Jonas Sobieskis (Lenkija,1674-1696)
1696 rugpjūtis	1697 gegužė	1697 lapkritis	Fransua-Lui de Burbon-Konti, Konti princas Augustas II, Saksonijos kurfiurstas Liudvikas Vlhelmas Baden-Badenas, Baden-Badeno markgrafas Jokūbas Liudvikas Sobieskis, Lenkijos karalaitis Masimilianas II Emanuelis, Bavarijos kurfiurstas Livio Odeskalki, kunigaikštis	Augustas II (Saksas, 1697—1706; 1709—1733)		Laikinai pakeistas į Stanislovą Leščinskį (Lenkija, 1704—1709)
1733 balandis	1733 rugpjūtis	1734 sausis	Augustas III, Saksonijos kurfiurstas Stanislovas Leščinskis, buvęs karalius	Stanislovas Leščinskis (Lenkija, 1733—1736)		Rinkimai buvo ginčijami, kas privedė prie pilietinio karo, kurį laimėjo Augustas III
1764 gegužė	1764 rugpjūtis	1764 gruodis	Frydrichas Kristianas, Saksonijos kurfiurstas Adomas Kazimieras Čartoriskis, Lenkijos magnatas Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada Janas Klemensas Branickis, Karūnos didysis etmonas Stanislovas Augustas Poniatovskis	Stanislovas Augustas Poniatovskis (Lenkij, 1764—1795)		Paskutinis Lenkijos karalius. Atsižadėjo sosto.

Išnašos

1. Борисов Юрий Дмитриевич. Энциклопедия государевой службы «Б»
2. Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. VI.

Vikiteka: Elekcinis seimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga