Britų armija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Britų armija (angl. British Army) – pagrindinės Jungtinės Karalystės sausumos kariuomenės pajėgos. Kartu su Karališkosiomis jūrų pajėgomis ir Karališkosiomis oro pajėgomis, ji sudaro Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas. 2022 m. duomenimis, britų armiją sudaro 80 976 nuolatiniai etatiniai darbuotojai, 3 949 gurkai ir 52 600 rezervo darbuotojų (29 401 savanoris armijos rezerve ir 23 199 nuolatinio rezervo darbuotojai).[6]
Britų armija angl. British Army | |
---|---|
Veikimo laikas | 1660 m. sausio 1 d.[1][2]-dabar |
Valstybė | Jungtinė Karalystė |
Lojalumas | Karolis III |
Pavaldus | Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Sausumos kariuomenė |
Dydis | 80 976 aktyvaus personalo (2022)[3] 3 949 gurkų (2022)[3] 29 401 savanorių rezervas (2022)[3] 23 199 nuolatinis rezervas (2022)[3] |
Yra dalis | Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos |
Globėjas | Karolis III |
Vadovybė | |
Vyriausiasis kariuomenės vadas | Karolis III |
Generalinio štabo viršininkas | Generolas Patrikas Sandersas[4] |
Generalinio štabo viršininko pavaduotojas | Generolė leitenantė Šaron Nesmit[5] |
Simbolika | |
Karo vėliava | |
Neapeiginė vėliava |
Nors šiuolaikinės britų armijos ištakos siekia 1707 m., Anglijos ir Škotijos kariuomenių pirmtakai buvo sudaryti 1660 m., Anglijos restauracijos metu. Terminas „britų kariuomenė“ buvo įvestas 1707 m. po Anglijos ir Škotijos sąjungos sutarties.[7][8] Nors britų armijos nariai prisiekia ištikimybę monarchui, kuris yra vyriausiasis kariuomenės vadas,[9] vis dėlto 1689 m. Teisių bilis ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymas reikalauja parlamento sutikimo, kad Karūna taikos metu galėtų išlaikyti nuolatinę kariuomenę.[10] Dėl tos priežasties, parlamentas tvirtina kariuomenę bent kartą per penkerius metus peržiūrėdamas ginkluotųjų pajėgų įstatymą. Kariuomenę administruoja Gynybos ministerija, o jai vadovauja Generalinio štabo viršininkas.[11]
Britų armija, kurią daugiausia sudarė kavalerija ir pėstininkai, iš pradžių buvo viena iš dviejų Didžiosios Britanijos kariuomenės nuolatinių pajėgų (nuolatinės pajėgos – Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų dalys, kurioms pavesta kariauti sausumoje).[12] Tuo tarpu, už britų artileriją, inžinierius, įtvirtinimus ir karinį aprūpinimą buvo atsakinga Ordino valdyba. 1855 m. Ordino valdyba buvo panaikinta, o jos pareigas perėmė britų armija.[13][14][15]
Britų armija dalyvavo karuose su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, įskaitant Septynerių metų karą, JAV nepriklausomybės karą, Napoleono karus, Krymo karą ir Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius karus. Didžiosios Britanijos pergalės daugumoje šių karų leido jai daryti įtaką pasaulio įvykiuose ir įsitvirtinti kaip viena iš pirmaujančių karinių ir ekonominių jėgų pasaulyje.[16][17] Nuo Šaltojo karo pabaigos britų armija buvo dislokuota daugelyje konfliktinių zonų, dažnai kaip ekspedicinių pajėgų, koalicijos pajėgų ar Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos dalis.[18]