From Wikipedia, the free encyclopedia
Bandža (angl. banjo) – muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas. Bandža gimininga Afrikos liutniai ir Europos mandolinai. Skirtingai, nei mandolina, bandžos garsas aštresnis ir labiau žvangantis.
Bandžos korpusas yra dengtas odos membrana vienpusio būgnelio (tambūrino) pavidalo, ilgu kakleliu su galvute. Išilgai bandžos korpuso užtempiama nuo 4 iki 9 viengubų arba dvigubų metalinių stygų. Skambinama pirštais arba plektru.
Laikoma, kad bandžos yra kilę iš V. Afrikos. XVII a. jos, kartu su juodaodžiais vergais atgabentos į JAV. Buvo vartojamos klajojančių juodaodžių muzikantų baladėms pritarti, Lotynų Amerikos šokių muzikoje, menestrelių vaidinimuose. XIX a. pab. – XX a. pr. tapo džiazo muzikos instrumentu. Lietuvoje paplito nuo XX a. pr. ir vartota džiazo ansambliuose, Kantri ir pramoginės muzikos dainoms, šokiams.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.