Ašmenos apskritis (1795–1915)

Ašmenos apskritis (rus. Ошмянский уезд) – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Gudijos teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Centras – Ašmena. Apskrities teritorija apėmė dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinę dalį (Gardino srities Ašmenos, Astravo, Smurgainių ir Vijos rajonus, taip pat Minsko srities Valažino rajoną). Lietuvoje apėmė tik Dieveniškių seniūniją Šalčininkų rajono pakraštyje.

Kitos reikšmės – Ašmenos apskritis.

Ašmenos apskritis Ошмянский уезд
← 1795 – 1915 →   →
Apskritis Vilniaus gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras	Ašmena
1796-1801	Lietuvos gubernija
1795-1915	Vilniaus gubernija
Gyventojų	204 738 (1896), 115 918 (1834)
Plotas	6 885 km² (1896)

Istorija

Apskritis minima nuo XVI a. pradžios.^[1] Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, iš LDK Ašmenos apskrities suformuotas Rusų imperijos ujezdas. 1795–1796 m. apskritis priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1801–1915 m. – vėl Vilniaus gubernijai.

I pasaulinio karo metu, 1915 m. dalis, o 1918 m. visa apskritis buvo okupuota Vokietijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir TSRS taikos sutartį Ašmenos apskritis atiteko Lietuvai, tačiau greitai buvo okupuota lenkų. 1920 metais čia suformuota Ašmenos apskritis Lenkijos Respublikoje^[2] ir Valažino apskritis.

Suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 23 valsčiai.^[3]

Lietuviai

1857 m. duomenimis iš 128,666 tūkstančių apskrities gyventojų didžioji dalis – 50,6 % save laikė lietuviais, 21,3 % – baltarusiais, 16 % – lenkais. 1897 m. didžioji dalis (80,0 %) gyventojų save laikė baltarusiais, 12,1 % – žydais, 3,7 % – lietuviais, 2,3 % – rusais, 1,7 % – lenkais. Ašmenos mieste gyveno 7214 žmonių.

Nemažai Ašmenos apskrities gyventojų XIX a. – XX a. pirmoje pusėje buvo lietuviai. 1857 m. lietuviškai kalbantys sudarė 30,8 %, 1890 m. – 9,4 %, 1897 m. – 3,7 %, 1909 m. apie 4,6 % apskrities gyventojų. XIX a. pabaigoje lietuvių kalbos arealas sparčiai siaurėjo. 1890 m. lietuvių kalba buvo išlikusi visame Dieveniškių valsčiuje, Lazūnų apylinkėse ir kai kuriuose kaimuose aplink Jokintonis. 1910 m. lietuvių kunigų duomenimis, lietuviškai kalbėjo 10,3 % visų apskrities katalikų.

Šaltiniai

1. Ašmenos apskritis (1795–1915). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 96
2. Antanas Tyla. Ašmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 113 psl.
3. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12 psl.)

Nuorodos

• Apskrities žemėlapis (lyczkowski.net)
• Ошмянский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 22А (44) : Оуэн — Патент о поединках. С.-Петербургъ, 1897. (rus.)
• Ошмяны. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.

• Radzima.net:
  • Apskrities informacija
  • Apskrities valsčiai