Antazavė

Antazavė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, prie kelio 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Stovi medinė Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia (architektūros paminklas su varpine ir vartais; pastatyta 1794 m.), mūrinė kapinių koplyčia (1877 m.), veikia Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-32019), visuomeninis istorijos muziejus, išlikę Antazavės dvaro pastatai ir parkas (rūmuose įkurtas krašto muziejus), dvare įsikūrę vaikų globos namai. Kaimo rezistentų kapas (istorijos paminklas, saugomas valstybės) ir stogastulpis Vyčio kuopos partizanams atminti. Kaime vyksta Antazavės festivalis.

Thumb — Antazavės bažnyčia ir šventoriaus vartai

Daugiau informacijos Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ...

Antazavė

55.812°š. pl. 25.929°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė

Seniūnija

Antazavės seniūnija

Gyventojų

274

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Antãzavė
Kilmininkas:	Antãzavės

Istoriniai pavadinimai

lenk. Antuzów

Uždaryti

Antazavė – vandenvardinis vietovardis, kurio kilmė yra sėliška, nuo Zalvės ežero, telkšančio kaimo pietuose. Seniau tarmiškai vietovė vadinta Untazalve (arba Antazalve – šiaurės rytų aukštaičiams būdingas priešdėlis anta- ir ežero šaknis zalv-).^[2]

Į vakarus nuo kaimo plyti Antazavės šilas (jame yra Antazavės Šilo mūšio vieta, Vyčio kuopos partizanų žeminės), pietvakariuose telkšo Zalvės ežeras. Apylinkėse yra Duburio hidrografinis draustinis ir Kampuolio hidrografinis draustinis, auga Antazavės šilas, apsuptas 6 ežerų. Antazavė garsėjo giliausiu Zarasų rajone šuliniu (130 m gylio gręžinys).

Pirmą kartą kaimas minimas 1560 m. XVIII a. įkurtas dvaras, jo rūmus projektavo Laurynas Gucevičius. Zalvės ežero šiauriniame krante įkurtas XVIII a. būdingo taisyklingojo plano 5 ha parkas. 1796 m. įkurta Antazavės parapija, pastatyta Antazavės bažnyčia. 1861 m. veikė parapinė mokykla, 1864 m. įkurta valdiška pradžios mokykla. XIX a. Antazavė – Zarasų apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.^[3]^[4]

XX a. pokariu apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės partizanai. 1949 m. įkurti kultūros namai, 1951 m. biblioteka, 1961 m. vaikų globos namai.^[5] Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2015 m. liepos 16 d. patvirtintas Antazavės herbas.

Daugiau informacijos Administracinis-teritorinis pavaldumas ...

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1807–1950 m.	Antazavės valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1950–1959 m.	Antazavės apylinkės centras	Obelių rajonas
1959–1995 m.	Antazavės apylinkės centras	Zarasų rajonas
1995–	Antazavės seniūnijos centras	Zarasų rajono savivaldybė

Uždaryti

Daugiau informacijos 1902 m., 1923 m.sur. ...

1902 m.^[6]	1923 m.^sur.^[7]	1959 m.^sur.^[8]	1970 m.^sur.^[9]	1974 m.^[10]	1979 m.^sur.^[11]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
143	167 kaime 66 dvare 101	134	497	529	603
1984 m.^[12]	1989 m.^sur.^[13]	2001 m.^sur.^[14]	2011 m.^sur.^[15]	2021 m.^sur.^[16]	-
648	628	461	413	274	-

Uždaryti

Žymūs žmonės

Emilija Pliaterytė (1806–1831), sukilėlių vadė, kilusi nuo Antazavės dvaro.
Petras Gaulė (1923–1993), poetas, kilęs nuo Rokėnų.
Kapinėse palaidotas leitenantas Juozas Andriūnas (1894–1920), žuvęs mūšyje su lenkais prie Giedraičių.
Stanislava Kirailytė (1931–2020), pedagogė, rašytoja, Antazavės muziejaus įkūrėja.

1794 m. barokinė bazilikinė medinė bažnyčia
1827 m. akmenų mūro varpinė
1889 m. mūriniai neobarokiniai vartai
kaimo rezistentų kapas

[1]
Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
[2]
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 23
[3]
Antuzów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 45 psl. (lenk.)
[4]
Antuzów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 44 psl. (lenk.)
[5]
Algė Jankevičienė. Antazavė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 565 psl.
[6]
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
[7]
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
[8]
Antazavė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.
[9]
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
[10]
Antazavė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 245 psl.
[11]
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
[12]
Kęstutis Labanauskas ir kt. Antazavė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 75
[13]
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
[14]
Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
[15]
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
[16]
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Antazavė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 592 psl.
Antazavės krašto istorija: apybraiža (sud. Stanislava Kirailytė). – Utena: Utenos spaustuvė, 2006. – 289 p.: iliustr. – ISBN 9955-626-64-X