Algė Regina Grinevičiūtė-Jankevičienė (1930 m. birželio 27 d. Kaune – 2015 m. kovo 11 d. Kaune ) – Lietuvos inžinierė architektė, architektūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
| Algė Regina Jankevičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. birželio 27 d. Kaunas |
| Mirė | 2015 m. kovo 11 d. (84 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Vaikai | Juras Jankevičius |
| Veikla | inžinierė architektė, architektūros istorikė |
| Partija | 1956 m. SSKP |
| Alma mater | 1955 m. Kauno politechnikos institutas |
Biografija
1940–1941 m. mokėsi Kauno J. Damijonaičio pradžios mokykloje, 1944–1949 m. Kauno 2-ojoje mergaičių gimnazijoje. 1949–1955 m. Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete studijavo architektūros specialybę.
1955–1956 m. Kauno tarprajoninio architektūros reikalų skyriaus architektė. Nuo 1956 m. dirbo Lietuvos architektūros ir statybos mokslinio tyrimo institute (nuo 1991 m. KTU Architektūros ir statybos institutas): 1966–1975 m. mokslinė sekretorė, nuo 1975 m. architektūros istorijos sektoriaus vedėja.[1] 1963 m. architektūros mokslų kandidatė.[2][3] 1997–2003 m. dirbo ir Kultūros ir meno institute (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Vilniuje. 2000 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos gotikinė architektūra, neogotika, neoromanika, mediniai sakraliniai pastatai.[4] Penkiose autorinėse ir dviejose bendraautorinėse knygose sukaupta ir apibendrinta medžiaga apie 265 bažnyčias, 220 varpinių ir 100 koplyčių. Ištirti jų pastatai, muziejuose ir archyvuose išstudijuoti istorijos šaltiniai, duomenys lyginti su kitų šalių medinės sakralinės architektūros tyrimais. Tyrinėti istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos katalikų, stačiatikių, musulmonų bei judėjų sakraliniai objektai. Iš pradžių originalios publikacijos apie vakarietišką baltarusiškų žemių gotiką kėlė audringą konservatyvių kaimyninės šalies mokslininkų reakciją: jie vis dar laikėsi sovietinio požiūrio į Rusios kultūros įtaką.[5]
Bibliografija
- Lietuvių liaudies architektūra (su kitais), D. 2. – Vilnius: Mintis, 1968. – 381 p.: iliustr.
- Vilniaus senamiesčio ansamblis: albumas / dail. Antanas Dakinevičius. – Vilnius: Vaga, 1969. – 184 p.: iliustr.
- Vilniaus gotikos ansamblis. – Vilnius: Mintis, 1981. – 61 p.: iliustr.
- Vilniaus architektūra: albumas (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1985. – 384 p.: iliustr.
- Lietuvos architektūros istorija (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1987–2014. – 4 t.: iliustr.
- Kauno architektūra (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1991. – 367 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00641-3
- Vilniaus Didžioji sinagoga. – Vilnius: Savastis, 1996. – 35 p.: iliustr. – ISBN 9986-420-09-1
- Žemaičių medinių bažnyčių architektūra. – Vilnius: VDA leidykla, 1996. – 86 p.: iliustr.
- Lietuvos medinė sakralinė architektūra: monografija. – Vilnius: VDA leidykla, 1998. – 334 p.: iliustr.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius: VDA leidykla, 2002. – 262 p.: iliustr.
- Lietuvos dailės istorija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: VDA leidykla, 2002. – 410 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-77-4
- Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra / Algė Jankevičienė, Marija Kuodienė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. – 195 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-06-X
- Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės. – Vilnius: VDA leidykla, 2007. – 351 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-89-9
Įvertinimas
- 1970 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1980 m. LSSR nusipelniusi architektė
- 2003 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius [6]
- 2004 m. Lietuvos mokslo premija
Šaltiniai
Literatūra
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
