Alvito valsčius

54.64°š. pl. 22.93°r. ilg. / 54.64; 22.93

Alvito valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Alvitas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Alvito valsčius (rus. гмина Ольвита, lenk. gmina Olwita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Žaliosios valsčiaus ir į vakarus nuo Vilkaviškio valsčiaus. Centras – Alvitas. Valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu buvo Alvito g. 7, dabartiniuose Alvito bendruomenės namuose.^[1] Dabar valsčiaus teritorija priklauso Šeimenos ir Kybartų seniūnijoms.

Buvęs Alvito valsčiaus būstinės pastatas, 2024 m.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.[2]		6022
1923 m.[3]	108	4816	554		47
1932 m.	93	4851		13 seniūnijų [4]
1949-01-01 (išsamiau)	108			5 apylinkės [5]

Vadovai

• Juozas Šukys, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Alvitas	Alvito seniūnija	Alvito apylinkė
Biliūnai	Biliūnų seniūnija	-
Čyčkai	Čyčkų seniūnija	-
Dailučiai	Dailučių seniūnija	Dailučių apylinkė
Giedriai	Giedrių seniūnija	-
Kiršai	Kiršų seniūnija	-
Kisiniškiai	Kisiniškių seniūnija	-
Kumečiai I	Kumečių seniūnija	-
Lankeliškiai	-	Lankeliškių apylinkė
Misviečiai	Misviečių seniūnija	-
Patunkiškiai	Patunkiškių seniūnija	-
Skardupiai	Skardupių seniūnija	Skardupių apylinkė
Uosiai	Uosių seniūnija	Uosių apylinkė
Viščiakaimis	Viščiakaimio seniūnija	-
Iš viso:	13 seniūnijų	5 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Alvito valsčiuje buvo 47 gyvenvietės. Valsčiaus plotas buvo 108 km², gyventojų tankumas 44,6 žm/km².

• Alvito bažnytkaimis 41 ūkis (sodyba) – 283 gyventojai
• Alvito dvaras 1-204
• Bebravo kaimas 5-21
• Boblaukio kaimas 21-148
• Bučinavo dvaras 18-90
• Bučinavo kaimas 2-4
• Būdziškių kaimas 22-108
• Čižiūnų dvaras 16-91
• Čižiūnų kaimas 5-32
• Čyčkų (Versnupių) kaimas 67-490
• Guzelių dvaras 1-51
• Guzelių kaimas 12-71
• Jonaičių kaimas 6-61
• Kaukakalnio dvaras 1-61
• Kiršų kaimas 12-96
• Kisiniškių dvaras 28-152
• Kisiniškių kaimas 12-107
• Kisiniškių Naujųjų kaimas 57-378
• Kregždžių dvaras 1-15
• Kregždžių kaimas 2-19
• Kumečių kaimas 19-111
• Misviečių kaimas 19-142
• Obšrūtėlių kaimas 15-96
• Patunkiškių kaimas 12-103
• Paežerių dvaras 3-220
• Paežerių kaimas 13-83
• Penkinių dvaras 1-89
• Penkinių kaimas 2-10
• Potsviečio kaimas 9-68
• Purviniškių kaimas 2-35
• Rakaučiznos palivarkas 1-43
• Rutkiškių kaimas 10-52
• Rutkiškių dvaras 1-123
• Šelvių fabrikas 1-29
• Simanėliškių dvaras 1-234
• Skardupių kaimas 9-63
• Tadzino (Viščiakaimio) kaimas 17-84
• Tadzino (Viščiakaimio) dvaras 1-79
• Unijos (Pyraginės) dvaras 1-96
• Unijos viensėdis 1-4
• Uosios (Osios) kaimas 9-52
• Valerianavos palivarkas 1-4
• Vaičlaukio kaimas 36-192
• Vanagynės kaimas 6-17
• Versnupių kaimas 1-74
• Versnupių dvaras 1-74
• Viščiakaimio kaimas 22-168

---

1933 m. Alvito valsčiuje minimi šie kaimai:^[9]

• Bėbravas
• Boblaukis
• Bučinavas
• Budziškiai
• Čyčkai (Veršnupiai)
• Čižiūnai
• Guzeliai
• Jonaičiai
• Kiršai
• Kisiniškiai
• Kregždžiai
• Kumečiai
• Misviečiai
• Obšrutėliai
• Osia
• Patunkiškiai
• Pažeriai
• Penkiniai
• Purviniškiai
• Rutkiškiai
• Skardupiai
• Vaičlaukis
• Vanagynė
• Versnupiai
• Viščiakaimis

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4816 žmonės:

• Lietuviai – 95,82% (4615);
• Vokiečiai – 2,32% (112);
• Žydai – 0,64% (31);
• Kiti – 1,2% (58).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1844	Simanėliškiai	Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas	1929
1864	Paežeriai	Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, profesorius	1933
1882	Viščiakaimis	Juozas Grajauskas, publicistas, kunigas	1930
1899	Alvitas	Vincas Kemežys, poetas, vertėjas	1947
1904	Kiršai	Salomėja Nėris, poetė	1945
1917	Kiršai	Kazys Bradūnas, poetas	2009
1921	Čyčkai	Julija Švabaitė-Gylienė, poetė	2016
1926	Alvitas	Jonas Juraitis, kunigas, profesorius	2010

Šaltiniai

1. Bendruomenė. Alvitas.lt (tikrinta 2022-04-23).
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 777 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 782–783 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182–183
9. Alvito valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 370 psl.