Aleksandras Ivanovas (1806)

Aleksandras Ivanovas (rus. Алекса́ндр Андре́евич Ива́нов, 1806–1858 m.) – XIX a. Rusijos tapytojas. Garsiausiu jo kūriniu yra paveikslas „Kristaus pasirodymas liaudžiai“, kurį dailininkas kūrė 20 metų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pomirtinis A. Ivanovo portretas (1873 m., aut. Sergejus Postnikovas)

Biografija

Aleksandras Ivanovas gimė 1806 m. liepos 28 d. (liepos 16 d. pagal Julijaus kalendorių) Sankt Peterburge. 1817−1828 m. jis mokėsi Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Jo tėvas Andrejus Ivanovas (1772–1848) buvo istorinio žanro tapytojas, akademijos profesorius. Po mokslų užsitikrinęs finansinę paramą dailininkas lankėsi Austrijoje, Vokietijoje ir nuo 1831 m. gyveno Romoje, kur paveiktas vokiečių „nazarėnų“ dailininkų atsidėjo religinei tapybai. 1836 m. Rusijoje jam suteiktas akademiko vardas už paveikslą „Kristaus pasirodymas Marijai Magdalenai“. Garsiausiu A. Ivanovo kūriniu tapo paveikslas „Kristaus pasirodymas liaudžiai“, ties kuriuo dailininkas dirbo 1837–57 metų laikotarpiu (dabar Tretjakovo galerijoje). Nutapyti didelių matmenų kūrinį (7,5x5,4 m) A. Ivanovą tikriausiai paskatino K. Briulovo, irgi gyvenusio Romoje, sėkmė 1833 metais su paveikslu „Paskutinė Pompėjos diena“.

„Kristaus pasirodymas liaudžiai“ pagarsėjo Europoje dar kūrimo metu, tačiau 1858 m. eksponuotas Sankt Peterburge nuvylė. Jo kompozicija buvo labai įtakota Rafaelio, nenatūrali ir figūros tapytos pagal šimtus paruošiamųjų piešinių − paveikslas buvo laikomas senamadišku. Paveiksle jaučiamas konfliktas tarp idealizuotai tapytų veikėjų figūrų pirmajame plane ir realistiškai pavaizduotos scenos aplinkos, peizažo. Pavyzdžiui, dėl linijinės perspektyvos laikymosi Kristaus figūra tapo menka ir nereikšminga. Dailininkas pats lydėjo paveikslą į Sankt Peterburgą, kur mirė po kelių mėnesių nuo choleros 1858 m. liepos 15 d. (liepos 3 d. pagal senąjį kalendorių). Palaidotas Novodevičės kapinėse, vėliau jo kapas perkeltas į Tichvino kapines. Savo estetinį supratimą apie meną dailininkas perteikė žodžiais: „Nauji laikai reikalauja naujo meno. Pirmutinis šiuolaikinės dailės tikslas yra Rafaelio technikos vienijimas su naujomis civilizacijos idėjomis“. Aleksandras Ivanovas neturėjo pasekėjų ar didesnės įtakos vėlesniame Rusijos mene, tačiau žymūs Rusijos dailininkai Ivanas Kramskojus ir Ilja Repinas aukštai vertino dailininko įdirbį sukuriant „Kristaus pasirodymą liaudžiai“.

Darbų galerija

• A. Ivanovo kūriniai chronologine tvarka

• 
  „Dainuojantys ir grojantys Apolonas, Hiacintas ir Kiparisas“, 1834 m., Tretjakovo galerija
• 
  „Kristaus pasirodymas Marijai Magdalenai“ (Noli me tangere), 1835 m., Valstybinis rusų muziejus
• 
  „Kristaus pasirodymas liaudžiai“, 1837−57 m., Tretjakovo galerija
• 
  „Apijaus kelias saulėlydžio metu“, 1847 m., Tretjakovo galerija
• 
  „Vanduo ir akmenys prie Palacuolos“, po 1850 m., Valstybinis rusų muziejus

Šaltiniai

Vikiteka: Aleksandras Ivanovas (1806) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Tretjakovo galerija Archyvuota kopija 2015-02-12 iš Wayback Machine projekto.
• Encyclopaedia Britannica
• The Oxford Dictionary of Art and Artists. Oxford University Press, − 2009.