From Wikipedia, the free encyclopedia
Albertas Sordis (1920 m. birželio 15 d. – 2003 m. vasario 24 d.) – vienas garsiausių Italijos kino aktorių ir režisierių.[1]
Alberto Sordi | |
---|---|
Tikras vardas | Alberto Sordi |
Gimė | 1920 m. birželio 15 d. Roma, Italija |
Mirė | 2003 m. vasario 24 d. (82 metai) Roma, Italija |
Šalis | Italija |
Apdovanojimai | |
Auksinis gaublys (1964 m.) David di Donatello (1977, 1973, 1972, 1969, 1966, 1961 ir 1960 m.) Globo d'oro (1983, 1982 ir 1969 m.) Nastro d‘argento (1977, 1960, 1956 ir 1954 m.) Golden Goblets (1995, 1977, 1961 ir 1958 m.) |
Alberto gimė Romoje, mokytojos ir muzikanto šeimoje. Jis studijavo dramos akademijoje Milane, tačiau buvo iš jos pašalintas dėl pernelyg ryškaus Romos akcento. Dar jis mokėsi operinio dainavimo (bosas).
Karjera kine prasidėjo 1930 m., atliekant nedidelius vaidmenis. Po karo jis ilgą laiką dubliavo filmus ir geriausiai Italijoje buvo žinomas kaip Oliver Hardy personažo garsintojas komiškuose epizoduose Laurel and Hardy, taip pat garsino Anthony Quinn ir Robet Mitchum balsus. 1948 m. jis vedė populiarią radijo laidą „Vi parla Alberto Sordi“ (liet.: Kalbina Alberto Sordi).
Pirmi didesni Sordi vaidmenys buvo Federicco Fellini juostose „Lo sceicco bianco“ (1952 m.) ir „I vitelloni“ (1953 m.). 1959 m. jis filmavosi juotoje „La grande guerra“, laikomoje viena geriausių Italijos komedijų. 1963 m. Sordi talentas atkreipė dėmesį ir JAV, kur jis buvo nominuotas Auksiniam gaubliui kaip geriausias aktorius už filmą „Il diavolo“. 1965 m. jis, kartu su populiariu britų komiku David Niven, vaidino karinėje komedijoje „The Best of Enemies“ bei kitoje puikiai įvertintoje komedijoje „I complessi“. Dėl vaidmenų tuo metu itin populiariose italų komedijose aktorius tapo žinomas visame pasaulyje.
1969 m. Sordi buvo Maskvos kino festivalio, o 1985 m. – Berlyno kino festivalio žiuri nariu.[2][3]
Be vaidmenų komedijose, Sordi taip pat pasižymėjo ir draminiais vaidmenimis, iš kurių žymiausias „Un borghese piccolo piccolo“ (1977 m.).
2003 m. A. Sordi mirė nuo širdies smūgio, o jo laidotuvės ir atsisveikinimas Laterano Šv. Jono katedroje sutraukė milijoną žmonių – daugiau jų šių laikų Romoje susirinko tik po dvejų metų per popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves.
Aktorius pasižymėjo kaip didelis intravertas, jis niekada nesusituokė ir apie jo asmeninį gyvenimą beveik nieko nežinoma, tik kad jis ilgus metus artimai bendravo su aktore Andreina Pagnani. Jis buvo didelis „AS Roma“ futbolo klubo gerbėjas. Aktoriaus 80-ojo gimtadienio proga jis buvo vienai dienai paskirtas Romos garbės meru.[4]
Metai | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|
1966 | geriausias aktorius | Quei temerari sulle macchine volanti | Nominacija |
1964 | Il diavolo | Laimėjo | |
1963 | The Best of Enemies | Nominacija | |
Metai | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|
1999 | karjeros apdovanojimas | Laimėjo | |
1994 | Laimėjo | ||
1990 | Laimėjo | ||
1984 | specialus apdovanojimas pelniusiems daugiausia Donatello prizų kartu su Vittorio Gassman Sophia Loren Nino Manfredi Mariangela Melato Monica Vitti |
Laimėjo | |
1982 | geriausias aktorius | Il marchese del Grillo | Nominacija |
1981 | Romos miesto aukso medalis | Laimėjo | |
1977 | geriausias aktorius | Un borghese piccolo piccolo | Laimėjo |
1973 | Lo scopone scientifico | Laimėjo | |
1972 | Detenuto in attesa di giudizio | Laimėjo | |
1969 | Il medico della mutua | Laimėjo | |
1966 | Fumo di Londra | Laimėjo | |
1961 | Tutti a casa | Laimėjo | |
1960 | La grande guerra | Laimėjo | |
Metai | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|
1983 | geriausias aktorius | Il marchese del Grillo | Laimėjo |
1982 | Aš ir Katerina | Laimėjo | |
1969 | Il medico della mutua | Laimėjo | |
1961 | specialus žiuri prizas | Tutti a casa | Laimėjo |
Metai | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|
2003 | pomirtinis apdovanojimas | Laimėjo | |
1984 | geriausias aktorius | Il tassinaro | Nominacija |
1981 | Aš ir Katerina | Nominacija | |
1977 | Un borghese piccolo piccolo | Laimėjo | |
1972 | Mergina Australijoje | Nominacija | |
1970 | geriausias antrojo plano aktorius | Nell'anno del Signore | Nominacija |
1968 | geriausias aktorius | Un italiano in America | |
Metai | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|
1995 | geriausias aktorius | Romanzo di un giovane povero | Laimėjo |
1977 | Un borghese piccolo piccolo | Laimėjo | |
1961 | Tutti a casa | Laimėjo | |
1958 | Il marito | Laimėjo | |
Metai | Apdovanojimas | Kategorija | filmas | Rezultatas |
---|---|---|---|---|
2001 | Venecijos kino festivalis | Pietro Bianchi apdovanojimas | Laimėjo | |
Taorminos kino festivalis | Taormina Arte apdovanojimas | Laimėjo | ||
1996 | ART Film festivalis | aktoriaus misijos apdovanojimas | Laimėjo | |
1995 | Venecijos kino festivalis | karjeros Auksinis liūtas | Laimėjo | |
1994 | Giffoni filmų festivalis | François Truffaut Award | Laimėjo | |
1992 | Flaiano tarptautinis apdovanojimas | karjeros apdovanojimas | Laimėjo | |
1990 | Taorminos kino festivalis | karjeros apdovanojimas | Laimėjo | |
1983 | Maskvos kino festivalis | specialus apdovanojimas | Aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau | Laimėjo |
pagrindinis prizas | Nominacija | |||
1982 | Čikagos filmų festivalis | geriausias aktorius | Nominacija | |
1972 | Berlyno kino festivalis | geriausias aktorius | Detenuto in attesa di giudizio | Laimėjo |
1965 | BAFTA | geriausias užsienio aktorius | The Best of Enemies | Nominacija |
1959 | Venecijos kino festivalis | specialus apdovanojimas | La grande guerra | Laimėjo |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.