Sudano pilietinis karas – pilietinis karinis konfliktas, kilęs 2023 m. balandžio 15 d. Sudano teritorijose. Susirėmimai kilo tarp Sudano karinių pajėgų ir Sukarintų RSF pajėgų. Smurtas kilo šalies kariniam vadovui ir RSF vadui nesutariant dėl ketinimų integruoti RSF į kariuomenės gretas. Ši integracija laikoma pagrindine sąlyga, siekiant vėl Sudane perduoti valdžią civilinei vyriausybei.[7]
 |
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
| 2023 m. Sudano susirėmimai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 2019–2023 m. neramumai Sudane | |||||||
.svg) Karinė padėtis 2023 m. balandžio 29 d. Sudano karinių pajėgų kontroliuojamos teritorijos Sukarintų greitojo palaikymo pajėgų kontroliuojamos teritorijos | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
|
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
|
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
|
| ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Bent 1800 žuvę ir 5100 sužeisti[3][4][5][6] | |||||||
.svg){kind=small}
Priežastys
2019 m. balandžio 11 d. įvyko karinis perversmas. Sudano prezidentas Al-Baširas buvo nuverstas, o jį pakeitė Laikinoji karinė taryba, kuri birželio 3 d. įvykdė Chartumo žudynes, per kurias žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Po kelių mėnesių Laikinoji karinė taryba ir „Jėgos už laisvę ir pokyčius“ susitarė dėl konstitucijos projekto ir įteisino pereinamąjį laikotarpį. 2019 m. rugpjūtį ir rugsėjį Laikinoji karinė taryba perdavė vykdomąją valdžią Sudano Suvereniteto Tarybai, o teisinę – Nemat Abdulach Chair, pirmajai Sudano aukščiausiojo teismo teisėjai. 2021 m. karinių pajėgų vadas Abdelfatachas al Burhanas ir sukarintų pajėgų vadas Mochamedas Hamdanas Dagalo surengė karinį perversmą bei perėmė šalies valdžią.[8]
2023 m. balandžio 15 d. smurtas prasiveržė šalies kariniam vadovui Abdelfatachui al Burhanui ir sukarintų pajėgų vadui Mochamedui Hamdanui Dagalo nesutariant dėl ketinimų integruoti RSF į kariuomenės gretas. Ši integracija laikyta pagrindinio siekio vėl perduoti valdžią Sudane civilinei vyriausybei dalimi.[9] Tą pačią dieną M. H. Dagalo išplatino pranešimą, kuriuo teigė, jog jo kovotojų tikslas yra užimti visas kariuomenės bazes, bei paragino gyventojus sukilti prieš karinę vyriausybę.[9]
Eiga
Balandžio 15 d.
Sukarintos RSF pajėgos pradėjo neskelbtas karines atakas, nukreiptas prieš Sudano karinių pajėgų bazes visoje šalyje.[10][11] Apie 12:00 vietiniu laiku RSF pajėgos paskelbė perėmusios Chartumo tarptautinį oro uostą, Merovio oro uostą, Obeido oro uostą ir Sobos miesto kontrolę. RSF pajėgos apšaudė daug objektų Šiaurės Darfūro regione.[12]
Atsakydamos Sudano karinės pajėgos smogė RSF bazėms bei uždarė visus šalies oro uostus.[13]
RSF pajėgos pirmąją dieną skverbėsi į Chartumo miestą, uždaryti keliai, įvesti kariniai patikros punktai. RSF taip pat užėmė nacionalinės televizijos Sudan TV būstinę ir nutraukė transliacijas apie karinius veiksmus.[14]
Balandžio 19 d.
Balandžio 19 d. paskelbta apie karinių priemonių judėjimą iš Etiopijos teritorijos į Sudaną per tarpvalstybinę sieną.[15] Sudano karinės pajėgos skelbė atrėmusios Etiopijos tankus, šarvuočius ir ginkluotąsias sausumos pajėgas. Etiopijos kariniai padaliniai fiksuoti Al Fašagos regione, dėl kurio teisių Sudanas ir Etiopija jau kariavo ir anksčiau (2020–2022 m.)[16]
Balandžio 29 d. paskelbta, jog Etiopijos įsitraukimas į karinį konfliktą buvo dezinformacija ir Etiopijos karinės pajėgos konflikte nedalyvavo.[17][18]
Gegužės 12 d.
Derybų metu Džidoje, Saudo Arabijoje, abi pusės pasirašė susitarimus dėl transporto koridorių nuo karo bėgantiems civiliams bei pagalbos darbuotojams, bei susitarimą dėl draudimo naudoti civilius kaip gyvąjį skydą.[19]
Gegužės 31 d.
Sudano karinės pajėgos nutraukė taikos derybas su sukarintomis RSF pajėgomis, nes RSF esą nesilaiko paliaubų įsipareigojimų.[20]
Nuostoliai
Per pirmąsias tris konflikto dienas tarp armijos ir sukarintų pajėgų RSF kovotojų žuvo apie 200 žmonių, dar maždaug 1800 buvo sužeisti. Jungtinių Tautų organizacija paskelbė dėl apšaudymų negalinti žmonėms suteikti pagalbos.[7]
Tarptautinės reakcijos
Čadas – uždarė bet kokį judėjimą per Čado-Sudano sieną.[21]
Egiptas – uždarė bet kokį judėjimą per Egipto-Sudano sieną bei pasiūlė tarpininkauti derybose tarp konfliktuojančių pusių.[22]
Jungtinės Amerikos Valstijos – pasmerkė konfliktą ir paragino abi puses pradėti taikos derybas.[23]
Kanada – dėl neramumų uždaryta ambasada Chartume, įvesti įspėjimai norintiems keliauti į Sudaną.[24]
Pietų Sudanas – pasiūlė tarpininkauti derybose tarp konfliktuojančių pusių.[22]
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
