Čimanai

Čimanai (chimané, tsimané, nawazi-moñtji) – indėnų tauta, gyvenanti Bolivijoje, rytinėse Andų pašlaitėse, Beni departamente (Rurenabakės, San Borchos, Santa Ana de Jakumos, San Ignasio de Mochoso prov.). Kaip čimanų pogrupis išskiriami mosetenai (mosetene, mosetén), taip pat čurabai. Bendra populiacija – apie 6000 žmonių. Čimanų kalba neaiškios kilmės, ją bandyta sieti su panų, čonų kalbomis. Pagal tikybą – Romos katalikai, dalis prisilaiko tradicinės tikybos.

Čimanai
Maniki upės čimanai (~1914 m.)
Gyventojų skaičius	5840[1]–6460
Populiacija šalyse	Bolivija (Beni departamentas)
Kalba (-os)	čimanų, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	?

Neilgai trukus iki ispanų užkariavimo, dalis mosetenų-čimanų buvo pavergti inkų. Ispanų šaltiniuose minimi nuo 1588 m. kaip amo. Jiems priklausė druskų telkiniai, varė prekybą tarp Andų ir Amazonijos tautų. Ispanų čimanai užkariauti 1666–1667 m. Smarkiai nukentėjo nuo raupų epidemijos – paskutinė tokia praėjo 1947–1948 m.: tada pražuvo apie 30 % populiacijos.

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (manijokai, kukurūzai, nuo XVI a. – bananai, nuo XX a. – svogūnai, ryžiai, kavamedžiai), medžiokle, rankiojimu, žvejyba, laiko kiaules ir vištas.

Iki XVII a. gyveno žiedinio plano kaimuose su vyrų namu (laksa) viduryje. Dabar stato stačiakampius, kreolinio pobūdžio namus. Tradicinis čimanų rūbas – apsiaustas kušma (iki XX a. – iš tapos pluošto), vyrų vilkimas su ornamentuota juosta ir krepšeliu. Dabar plinta kreolinė apranga. Maitinasi daugiausia kepta mėsa, kukurūzais, manijokais.

Pagrindinis ūkinis ir visuomeninis vienetas – giminingų mažųjų šeimų kuopa. Bent iki XX a. vid. turėjo išlaikę mitologiją. Vyravo mitai apie aukščiausiąją dievybę Dohit ir miškų dvasią Opo.^[2]

Šaltiniai

1. cas Duomenys apie kodu „cas“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
2. Мосетене,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.