Tel Aviv
maikadua a kadakkelan a siudad idiay Israel / From Wikipedia, the free encyclopedia
Ti Tel Aviv-Yafo (Hebreo: תל אביב-יפו panangibalikas [tel a'viv ˈjafo], Arabiko: تل أبيب يافا) wenno Tel Aviv (Hebreo: תל אביב panangibalikas [tel a'viv], Arabiko: تل أبيب) ket ti siudad idiay Israel, ti maikadua a kaaduan ti populasion nga inadministro babaen iti dayta a gobierno kalpasan ti Herusalem. Mabirukan idiay aplaya ti Mediteraneo idiay sentral-laud ti Israel, ti Tel Aviv ket addaan iti populasion iti 426,138.[1] Ti kalatakan a Metropolitano a lugar ti Tel Aviv, ammo pay a kas Gush Dan, ket buklenna ti kadakkelan a konurborasion ti Israel nga agraman kadagiti 3,713,200 nga agtataeng, 42% iti populasion ti pagilian. Ti Tel Aviv ket turayan ti munisipalidad ti Tel Aviv-Yafo, ken idauluan babaen ti mayor, ken ayan dagiti adu a ganganaet nga embahada.[6]
Tel Aviv-Yafo
| |
---|---|
Parbo a nagan: 'Ti Siudad a Puraw', 'Ti Siudad a Saan a Matmaturog', 'Ti Kabbut', 'TLV' | |
Nagsasabtan: 32°4′N 34°47′E | |
Pagilian | Israel |
Distrito | Tel Aviv |
Metropolitano a lugar | Gush Dan |
Napundar | Abril 11, 1909 (1909-04-11) |
Gobierno | |
• Kita | Maror-konseho |
• Bagi | Munisipalidad ti Tel Aviv |
• Mayor | Ron Huldai |
Kalawa | |
• Siudad | 52 km2 (20 sq mi) |
• Urbano | 176 km2 (68 sq mi) |
• Metro | 1,516 km2 (585 sq mi) |
Kangato | 5 m (16 ft) |
Populasion (2014)[1] | |
• Siudad | 426,138 |
• Ranggo | Maika-2 idiay Israel |
• Densidad | 8,195/km2 (21,220/sq mi) |
• Ranggo | Maika-12 idiay Israel |
• Urbano | 1,339,238 |
• Densidad (urbano) | 7,504.4/km2 (19,436/sq mi) |
• Metro | 3,713,200 |
• Densidad (metro) | 2,449.3/km2 (6,344/sq mi) |
Nagan dagiti umili | Tel Aviviano[2][3][4],Taga-Tel Aviv |
Sona ti oras | UTC+2 (IST) |
• Kalgaw (DST) | UTC+3 (IDT) |
Kodigo ti lugar | +972 (Israel) 3 (Siudad) |
Kodigo ti ISO 3166 | IL-TA |
GDP | US$ 153.3 bilion [5] |
GDP tunggal maysa a tao | US$ 42,614 [5] |
Website | tel-aviv.gov.il |
Opisial a nagan | Puraw a Siudad ti Tel-Aviv |
Kita | Kultural |
Kriteria | ii, iv |
Naidesignado | 2003 |
Reperensia blng. | |
Partido ti EstadoS | Israel |
Rehion | Israel |
Ti Tel Aviv a kas baro a siudad ket napundar idi 1909 babaen dagiti imigrante a Hudio kadagiti kaarrubayan ti taga-ugma a puerto a siudad ti Jaffa (Hebreo: יפו Yafo). Ti immuna a kaarrubaan ti moderno a siudad ket nabangonen idi 1886, ti immuna ket tiNeve Tzedek.[7] Ti migrasion babaen dagiti kaaduan a tao a nagkamang a Hudio ket isu ti gapu ti idadakkel ti Tel Aviv ken inatienan ti Jaffa', ken kaaduan idiay ket dagiti populasion ti Arabo iti dayta a panawen.[8] Ti Tel Aviv ken Jaffa ket naitiponda iti maymaysa a munisipalidad idi 1950, iti dua a tawen kalpasan ti pannakapundar ti Estado ti Israel. Ti Puraw a Siudad ti Tel Aviv ket naidesignado a Lugar a Tawid ti Lubong ti UNESCO idi 2003, ken mangbukel iti kadakkelan a konsentrasion dagiti Internasional nga Estilo dagiti pasdek (Bauhaus ken dagiti mainaig a modernista nga arkitektural nga estilo).[9][10]
Ti Tel Aviv ket global a siudad, ken ti maika-duapulo ket lima a kangrunaan a sentro ti pinansia iti lubong.[11] Ti Tel Aviv ket addaan iti maikatlo a kadakkelan nga ekonomia iti ania man a siudad idiay Tengnga a Daya kalpasan ti Abu Dhabi ken Tehran, ken addaan iti maika-31 a kanginaan iti panagbiag lubong.[12] Makaawat ti siudad kadagiti sumurok iti maysa a milion nga internasional a bisbista iti tinawen.[13][14] Ammo a kas ti "Ti Siudad a Saan a Matmaturog" ken ti "kapitolio ti pagdayaan", daytoy ket addaan iti nasayaat a biag iti rabiii, dinamiko nga atmospera ken ti nadayeg a 24 nga oras a kultura.[15][16]