koplyčia Lietuvoje From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
56.275756°š. pl. 24.001176°r. ilg.
 | |
|---|---|
 | |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Pakruojo rajonas |
| Gyvenvietė | Žeimelis |
| Adresas | Bauskės g. |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta | ~XVIII a. |
Žeimelio švedų koplyčia – buvusi koplyčia, stovinti Žeimelyje, Pakruojo rajone, šalia Bauskės gatvės 22–to namo, netoli tilto per Beržtalį, 0,3 km pietvakarius nuo evangelikų liuteronų kapinių, kuriose stovi kapinių koplyčia.
Statinys aštuoniakampis, 7,5 m skersmens, raudonų plytų mūro, anksčiau iš lauko baltai tinkuotas, stogas skardinis. Vidaus skliautas apvalios arkos pavidalo, remiasi į sienas. Yra plačios durys su arkine sąrama. Gretimo daugiabučio namo gyventojų naudojamas kaip sandėliukas.
Teritorija priklauso VI–XIII a. kapinynui,[1] kuris buvo įrengtas Beržtalio kairiajame krante esančioje nežymioje kalvelėje ir užėmė didelį plotą. Čia rasta ir vėlesnių palaidojimų (tą rodo šalia griaučių rastas sidabrinis ąsotėlis).[2] Dabar kapinyno teritorija užstatyta įvairiais miestelio pastatais.
Koplyčios pastatymo data nėra žinoma, įvairiuose šaltiniuose minimas visas XVIII a., tame tarpe ir šio amžiaus pabaiga, kai šioje vietoje galėjo būti liuteronų kapinės. Prie liuteronų bažnyčios laidoti buvo uždrausta 1773 m., o naujosios šiandieninės liuteronų kapinės už miesto (kitame Beržtalio krante) įsikūrė tik 1799 m.[2]
Pasak žmonių pasakojimų,[2] ši koplyčia yra karų su švedais palikimas. Apie 1905 m. kažkas atidaręs jos storas ąžuolines duris, ir viduje radęs dviejų suaugusių žmonių ir vaiko palaikus (kiti sako, kad vaiko palaikų nebuvę), kurie buvo labai sudūlėję; drabužiai subyrėję nuo prisilietimo. Palaikai gulėję karstuose su stikliniais antvožais. Mediniai karstai buvę įleisti į cinkinius, taip pat su stikliniais antvožais. Kai durys buvę atidarytos ir vidun ėmę landžioti žmonės, tuometiniam liuteronų bažnyčios pastoriui Šulcui įsakius (koplyčia priklausė liuteronams), palaikai buvę užkasti, - galbūt ten pat koplyčioje arba šalia jos iš lauko pusės. Manoma, kad tie palaikai buvę arba švedų sąjungininkų prūsų generolų von Ropo ir von Renenkampfo arba Melgužės dvaro grafų Keizerlingų.[2] Antrasis variantas patikimesnis: kaip jau minėta, ši koplytėlė XVIII a. gale galėjo būti pastatyta čia buvusiose kapinėse.
1931–1943 m. Šiaulių kraštotyros draugija ir „Aušros“ muziejus rengė etnografines ekspedicijas į Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos kaimus bei miestelius. Ši koplyčia fotografuota vienos iš šių ekspedicijų metu, išlikusi 1938 m. fotografijoje užfiksuota „Švedų koplyčia“ Žeimelyje.[3]
Sovietmečiu koplyčios statinys buvo pritaikytas ūkio reikmėms, paverstas kuro saugykla. Tačiau tikrosios jo paskirties nebuvo iki galo įminęs ir to laikmečio žymus Žiemgalos tyrinėtojas Juozas Šliavas. Anot krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėjo Prano Razgaus,[4] aštuoniakampio mūrinio statinio paskirtis galėjo būti ne vienareikšmė. Aštuoniakampis galėjęs būti ir sakralinės, ir karinės paskirties. Pagal kitą versiją, manoma, kad jis statytas Augusto II valdymo laikais, kai vyko Šiaurės karas su švedais – apie 1700–1721 m.[4]
