From Wikipedia, the free encyclopedia
Šveicarijos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Šveicarijoje. Būdama Europos centre, Šveicarija turi tankų kelių ir geležinkelių tinklą. Per Šveicarijos Alpes eina svarbūs Europos transportavimo maršrutai, jungiantys Vakarų ir Vidurio Europą su Viduržemio jūros regionu. Kalnų geležinkelių maršrutai pradėjo veikti nuo 1882, kai buvo nutiestas Gotardo geležinkelio tunelis. Šis tunelis dar tebeveikiantis. 2016 m. atidarytas 57 km ilgio Gotardo bazės tunelis – vienas ilgiausių pasaulyje.[1] Šveicarijos kelių tinklas yra finansuojamas iš transporto priemonių mokesčių. Norint naudotis Šveicarijos automagistralėmis, reikia pirkti vinjetes (kelių mokesčio lipdukus), kurios kainuoja 40 Šveicarijos frankų.[2] Šveicarijos automagistralių tinklas yra 1 790 km ilgio. Tai viena tankiausių automagistralių sistemų pasaulyje.
Ciuricho oro uostas yra didžiausias Šveicarijoje, aptarnaujantis virš 30 mln. keleivių per metus (31,5 mln. 2019 m.).[3] Antras pagal dydį Ženevos oro uostas 2019 m. aptarnavo 17,9 mln. keleivių.[4]
Beveik visi Šveicarijos geležinkeliai priklauso valstybinei SBB-CFF-FFS kompanijai.
Šveicarija turi tankų automobilių kelių tinklą ir virš 5 mln. registruotų automobilių. Dėl didelio šalies gyventojų tankumo ir gausaus turistinių bei tranzitinių automobilių srauto keliuose dažni kamščiai, ypač prie didžiųjų miestų.[5] Kelių tinklas – 71 450 km ilgio, iš jų 1 790 km – automagistralės ir greitkeliai.[6] Kalnuose daug tunelių, žymiausi – Didžiojo Sen Bernaro tunelis, jungiantis Valė kantoną su Aostos slėnio regionu Italijoje, Gotardo tunelis, jungiantis Urio ir Tičino kantonus, bei San Bernardino tunelis, jungiantis Graubiundeno ir Tičino kantonus. Dalis kalnų kelių žiemą uždaromi.
Automagistralės ir greitkeliai mokami, jų naudojimui būtina įsigyti metinę vinjetę, kuri kainuoja 40 Šveicarijos frankų ir galioja iki kalendorinių metų pabaigos. Iš sunkvežimių imamas papildomas mokestis pagal sunkvežimio svorį ir nuvažiuotą atstumą. Dvi svarbiausios automagistralės yra A1, prasidedanti šiaurrytinėje Šveicarijoje, Sankt Galeno kantone ir besitęsianti iki Ženevos pietvakarių Šveicarijoje, ir A2, einanti nuo Bazelio šiaurvakarinėje Šveicarijoje iki Kjaso pietų Šveicarijoje, Tičino kantone, pasienio su Italija. Automagistralės pradėtos tiesti 1955 m., kai įrengtas trumpas ruožas aplink Liucerną. 1964 m. nutiesta Lozanos–Ženevos, 1967 m. – Berno–Lencburgo automagistalė.
Leistinas greitis automagistralėse (vok. autobahn, pranc. autoroute, it. autostrada) – 120 km/h, greitkeliuose (vok. autostrasse, pranc. semi-autoroute, it. semiautostrada) – 100 km/h, kituose keliuose – 80 km/h, gyvenvietėse – 50 km/h.[5]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.