Mažoji šimtūnė (Centunculus minimus) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos monotipinės šimtūnės (Centunculus) genties augalų rūšis. Genties pavadinimas kilęs iš lotyniškaI centunculus – kažkosios šliaužiančios dirvinės žolės vardas, minimas Plinijaus raštuose; lotyniškai centunculus – skudurėlis, mažybinė forma žodžio cento – skarmalas (bet ne centum – šimtas), todėl vardas šimtūnė neatitinka prasmės. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Daugiau informacijos Centunculus minimus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis, Mokslinė klasifikacija ...
Centunculus minimus
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Thumb
Mažoji šimtūnė (Centunculus minimus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Raktažoliniai
( Primulaceae)
Gentis: Šimtūnė
( Centunculus)
Rūšis: Mažoji šimtūnė
( Centunculus minimus)
Binomas
Centunculus minimus
L.
Uždaryti

Biologija

Thumb

Tai vienmetis, 2–8 cm aukščio plikas augalas. Stiebas status, kartais šakotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, trumpakočiai, 3–6 mm ilgio.

Žiedai pavieniai, smulkūs ir neišvaizdūs, bekočiai arba trumpais koteliais. Jie išsiskleidžia tik vidurdienį. Taurėlapiai linijiški arba lancetiški, smailiomis viršūnėmis, iki 3 mm ilgio. Vainikėlis baltas arba rausvas, trumpesnis už taurelę. Kuokeliai trumpakočiai.

Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Vaisius – dėžutė, rutuliška, gelsva, su lygia sienele. Sėklos apie 0,5 mm ilgio, elipsiškos arba kiaušiniškos, tribriaunės, smulkiai karpotos.

Paplitimas ir augavietės

Paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta, tačiau dėl smulkumo gali būti nepastebima ir taip labiau išplitusi.

Auga smėlėtuose laukuose, išdžiūvusiose lomose ir palaukių vagose, vandens telkinių pakrantėse.[1]

Apsauga ir nykimo priežastys

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1989 m.[2] Pagrindinė grėsmė yra tinkamų augaviečių

Literatūra

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V tomas, 143–144 p.

Šaltiniai

Nuorodos

Wikiwand in your browser!

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.

Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.