Įgula (fortifikacija)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Įgula – tvirtovę, fortifikacijos statinį (fortą, bastioną ir t. t.), įtvirtintą rajoną, kartais ir neįtvirtintą miestą ar gyvenvietę ginantys kariai, kariuomenės daliniai.
Įgula taip pat vadinami ir mieste nuolat ar laikinai dislokuoti kariniai daliniai, karinės mokyklos. Kai mieste stovi ne vienas, o keli daliniai, mieste paskiriamas įgulos vadas, organizuojama įgulos tarnyba.[1]
Seniau taip pat vartotas terminas garnizonas (pranc. garnison < garnir 'ginkluoti', plg. angl. garrison).