Čilės istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šis straipsnis apžvelgia tik Čilės istoriją nuo XVI a. (ispanų kolonizacijos). Apie ikikolumbinę teritorijos istoriją skaitykite straipsniuose Senovės Peru ir Pietiniai Andai, Andų Tolimieji pietūs.
![]() |
---|
Senovės Peru istorija |
Pirminis periodas
|
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
|
Ankstyvoji tarpinė grandis: |
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
|
Vidurinysis akiratis: |
Varis, Tiahuanakas
|
Vėlyvoji tarpinė grandis: |
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
|
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
Peru užkariavimas |
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina |
Andų regionai |
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs |
Čilės istorija - dabartinės Čilės teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija.
XVI a. ispanų konkistadorai pradėjo užkariauti ir apgyvendinti šį regioną, o XIX a. Čilė tapo nepriklausoma valstybe. Tolimesnis Čilės vystymasis iki Antrojo pasaulinio karo buvo lemiamas salietros, o vėliau vario paklausos tarptautinėje rinkoje. Gamtiniai ištekliai paskatino ekonomikos augimą, tačiau ir karus su kaimyninėmis valstybėmis. Po dešimtmetį trukusio krikščionių demokratų valdymo 1970 m. prezidentu išrinktas Čilės socialistų partijos lyderis Salvadoras Aljendė. 1973 m. rugsėjo 11 d. Augustas Pinočetas karinio perversmo metu nuvertė prezidentą ir prasidėjo 17 metų trukusi karinė diktatūra, orientuota į rinkos ekonomiką. Nuo 1988 m. Čilė ėmė grįžti prie demokratinio valdymo.