![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fb/%25D0%2593%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25B0_%25D0%259F%25D0%25BE%25D0%25B1%25D0%25B5%25D0%25B4%25D0%25B0%252C_%25D0%25AF%25D0%25BA%25D1%2583%25D1%2582%25D0%25B8%25D1%258F.jpg/640px-%25D0%2593%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25B0_%25D0%259F%25D0%25BE%25D0%25B1%25D0%25B5%25D0%25B4%25D0%25B0%252C_%25D0%25AF%25D0%25BA%25D1%2583%25D1%2582%25D0%25B8%25D1%258F.jpg&w=640&q=50)
Čerskio kalnagūbris
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čerskio kalnagūbris (rus. хребет Черского) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje ir Magadano srityje. Nusidriekęs pietryčių kryptimi 1500 km nuo Janos žemupio iki Kolymos aukštupio. Įsiterpęs tarp Oimiakono kalnyno ir Momo-Selenjacho tarpukalnių dubumos. Pagrindiniai kalnagūbriai: Chadaranio, Tas Chajachtų, Čemalginsko, Kurundios, Čibagalacho, Borongo. Aukščiausias taškas – Pobedos kalnas (3147 m, Ulachan Čistajo kalnagūbryje).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fb/%D0%93%D0%BE%D1%80%D0%B0_%D0%9F%D0%BE%D0%B1%D0%B5%D0%B4%D0%B0%2C_%D0%AF%D0%BA%D1%83%D1%82%D0%B8%D1%8F.jpg/640px-%D0%93%D0%BE%D1%80%D0%B0_%D0%9F%D0%BE%D0%B1%D0%B5%D0%B4%D0%B0%2C_%D0%AF%D0%BA%D1%83%D1%82%D0%B8%D1%8F.jpg)
Susidarė mezozojaus periode. Yra aukso, alavo, akmens anglių telkinių. Kalnagūbrius skiria grabenai. Vyrauja vidutinkalnių reljefas; virš 2000–2500 m iškilusios viršūnės turi alpinį reljefą. Virš 350 slėninių ir karų ledynų, kurių bendras plotas 157 km². Išplitęs amžinasis įšalas. Šiauriniuose šlaituose iki 300 m, pietiniuose – iki 1100 m auga maumedžių retmiškiai; daugiausia užpelkėję; aukščiau – kedrų ir alksnių sąžalynai, taip pat akmenuota ir krūmynų tundra.[1] Kalnyną tyrinėjo rusų geologas ir geografas S. Obručevas, kuris 1926 m. kalnagūbrį pavadino lietuvių kilmės geografo J. Čerskio garbei.