From Wikipedia, the free encyclopedia
Čaraimakai arba aimakai – tautų grupė, gyvenanti Azijos Viduriniuosiuose Rytuose. Gyvena daugiausia šiaurės ir šiaurės vakarų Afganistane, Irano Rezavio Chorasano provincijoje bei Tadžikistane. Kalba persų kalbos aimakų tarme, kuri šiek tiek paveikta mongolų ir tiurkų kalbų. Dauguma Afganistano čaraimakų – musulmonai sunitai, Irano – šiitai. Čaraimakai yra daugiausia indoiranėnų kilmės, tačiau dalis genčių turi mongoliškų bruožų.
Artimi tadžikams ir hazarams, neretai priskiriami prie šių tautų. Susiskirstę į daug genčių ir giminių.
Iki XIX a. pab. čaramakai gyveno klajokliškai. Vėliau tapo sėslūs ir užsiima žemdirbyste (kviečiai, miežiai) ir galvijininkyste. Paplitę amatai – verpimas, kupranugarių kailių, ožkenų apdirbimas ir odos dirbiniai (burkos, pabalnės arkliams). Būdingi socialiniai bruožai – patriarchatas, leviratas[1].
Čaraimakų etnosas konsolidavosi Chorasano pietinėje dalyje, Herato regione (dab. vakarų Afganistanas ir gretimos teritorijos Irane). Nuo VIII a. šis kraštas buvo islamizuotas, vėliau persizuotas, ir gyventojų daugumą sudarė etniniai tadžikai, kalbėję rytiniu persų kalbos dialektu.
Kuomet XIII a. regioną nukariavo Mongolų imperija, o vėliau valdant mongolų kilmės dinastijoms, į regioną kėlėsi vis daugiau mongolų, kurie maišėsi su tadžikais ir perėmė jų kalbą, tačiau išlaikė klajoklinį gyvenimo būdą ir dalį mongoloidinės rasės bruožų. Jie ir buvo čaraimakų protėviai. Čaraimakai nesikėlė į regiono gyvenvietes, o iki dabar yra apgyvendinę nederlingus gyvulininkystei tinkamus plotus, skirtingai nei jiems giminingi tadžikai, kurie gyvena miestuose ir sėsliose gyvenvietėse.
Pats tautos pavadinimas yra jungtinis žodis, derinantis persišką šaknį čar („keturi“) ir mongolišką šaknį aymak („gentis, gentinė teritorija“). Šis pavadinimas reiškė keturis pagrindinius subetnosus, išsidėsčiusius aplink Herato miestą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
.svg){kind=small}
